Ar pritarti Gyvybės prenatalinėje fazėje apsaugos įstatymo projektui, kurio tikslas reglamentuoti teisę į gyvybę, kuri dar nėra gimusi? Šių jaunimo organizacijų požiūriu, Seimui siūlomas toks įstatymo projektas yra diskriminacinis, nes pažeidžia žmogaus teises.
Būsimi medikai ragino taip pat įvertinti, ar siūlomos taikyti priemonės būtų efektyvios. Iki šiol moteris gali nutraukti nėštumą iki 12 savaičių.
Abortų draudimai nedidina gimstamumo
Diskusija apie abortus nėra vien jaunimo reikalas.
„Tai liečia mūsų šalies piliečių sveikatą, blogai, kai abortai suvokiami kaip šeimos planavimo priemonė. Aš, kaip būsimas medikas, nepritariu abortų draudimui, nes tai padidins komplikacijų skaičių“, - teigė K.Baliutavičius.
Jam apmaudu, kad draudžiant abortus siekiama gerinti demografinius rodiklius, bet tai nėra tinkama priemonė, skatinanti šalyje gimstamumą.
Seimo narys Mantas Adomėnas pripažino, kad įstatymo projektą reikėtų tobulinti, jis nėra adekvatus ir priimtinas. Šiuo metu yra paruošti siūlymai, kurie skatintų ieškoti visuomenėje sutarimo.
„Jei mes sutariame, kad gyvybė yra vertybė, reikėtų taikyti tokias priemones, kurios minimalizuotų nėštumo nutraukimų skaičių. Mes turime galvoti ne kaip uždrausti abortus, o kaip padėti moterims, kurios atsidūrė tokioje situacijoje, kaip joms suteikti alternatyvą“, - teigė parlamentaras M.Adomėnas.
Todėl pataisytame įstatymo projekte didžiausias dėmesys yra skiriamas prevencijai, švietimui, kad kuo mažiau būtų tokių kritinių situacijų, kai vienintelė išeitis – nėštumo nutraukimas. Moterims turi būti leista to nesirinkti.
Didžiausias pavojus moters gyvybei
Pastaruoju metu Lietuvoje sumažėjo abortų skaičius, o gimstamumas šiek tiek didėjo. Tačiau uždraudus abortus, gali didėti nelegalių abortų skaičius. Kai tokios medicininės procedūros tampa kriminalinėmis, skaudžios pasekmės atsiliepia ne tik moterų sveikatai, bet iškyla grėsmė jų gyvybei.
Jungtinių Tautų duomenimis, Lotynų Amerikoje, kurioje abortai yra uždrausti, 1000 vaisingo amžiaus moterų tenka 30-60 abortų. Tuo tarpu Nyderlanduose, kur veikia vienas liberaliausių abortų įstatymas, nėštumą nutraukia tik 5 iš 1000 moterų, Lietuvoje šis rodiklis siekia 17,2.
2003 metais pasaulyje buvo atlikta 42 mln. abortų, maždaug 20 mln. iš jų – nelegaliai. Abortų legalumas yra tiesiogiai susijęs su šių procedūrų saugumu.
Trečdalis moterų pasaulyje neturi galimybės darytis aborto legaliai arba saugiai, todėl jų mirtingumo lygis labai didelis – 100 000 nėštumo nutraukimo procedūrų tenka 330 mirčių. Tuo tarpu taikant abortus legaliai, mirtingumo lygis kur kas mažesnis -100 000 procedūrų tenka vos 0,7 mirčių.
Pasekmės – visam gyvenimui
Daugiau nei trečdalis moterų, kurioms abortai atlikti nesaugiomis sąlygomis, kenčia nuo kraujo užkrėtimo, nevaisingumo ir kitų sunkių komplikacijų.
Valstybėse, kuriose abortai yra legalūs ir saugūs, tokių komplikacijų pasitaiko 1-3 proc.
Ne tik fizinės, bet ir dvasinės kančios užklumpa moteris dėl nesaugių, nelegalių abortų. Jas vargina skausmai, nes bijo kreiptis į medikus pagalbos, toks delsimas neretai baigiasi mirtimi.
Legalūs abortai - svarbus veiksnys, garantuojantis moterų gyvenimo kokybę. Pasaulinė sveikatos organizacijos duomenimis, kasmet įvyksta apie 600 000 mirčių, susijusių su nėštumu ar gimdymu, tai būdinga besivystančioms šalyse. 13 proc. šių mirčių lemia nesaugūs abortai.
Netinkama šeimos planavimo priemonė
Ištyrus priežastis, dėl kurių moterys Lietuvoje darosi abortus, paaiškėjo, kad maždaug pusė visų apklausoje dalyvavusių moterų nurodė, kad pagrindinis motyvas buvo noras atidėti arba sukliudyti gimdymui.
Viena dažniausių moterų atsakymų būdavo tokie: „Tiesiog šiuo metu aš negaliu turėti dar vieno vaiko“, „Aš nesu pasirengusi būti motina“ arba „Aš jau turiu tris vaikus“.
1997 metais šalyje buvo atlikti 30 559 abortai, o 2006 metais šis skaičius sumažėjo iki 14 976, o nuo 2002-ųjų stebimas nedidelis gimstamumo didėjimas.
Kontraceptikus siūlo dalinti veltui
Lietuvos liberalaus jaunimo atstovai pageidavo, kad sveikatos apsaugos ministerija parengtų reprodukcinės sveikatos įstatymą, sukurtų šeimos planavimo programą, taip pat numatytų kontracepcijos kompensavimo tvarką pažeidžiamoms grupėms.
Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos direktorė Esmeralda Kuliešytė teigė, kad Lietuvoje didžiausia neteisybė - gimęs nelaukiamas kūdikis.
Pažeidžiamos socialinės grupės nesugeba nusipirkti apsisaugojimo priemonių, todėl moterys neplanuotai pastoja, gimdo nenorimą kūdikį, vėliau jo neprižiūri. Toks vaikas nuo mažumės pasmerktas. Todėl visi vaikai, kurie gimsta, turi būti laukiami.
"Neplanuoti ir nepageidaujami vaikai didina skurdo armiją, o kai kurie net neišgyvena. Štai tokių vaikų gyvybės apsauga reikėtų rūpintis, nes jie didina nusikaltėlių gretas, tampa visuomenės našta, o ne ta, kuri dar iki 12 nėštumo savaitės", - teigė E.Kuliešytė.
Lietuvoje buvo ne vienas bandymas tobulinti negimusios gyvybės įstatymo projektą. E.Kuliešytė įsitikinusi, kad toks įstatymas neturi ateities, nes ydingas iš esmės. Tokiu įstatymu planuojama riboti žmogaus teises - šiuo atveju moters teises.
"Mes negalime kalbėti apie įstatymą, kuris suteikia teisę negimusiai gyvybei, ir tuo pačiu metu atimą teisę iš moters", - sakė E.Kuliešytė.
