Panašiai per televiziją neseniai kalbėjo ir Darbo partijos dvasinis lyderis V.Uspaskichas, kuriam dar neaišku, okupuotas Krymas rusų kariškių ar dar ne.
Būsiu atviras: nors su V.Tomaševskio nuomone ir nesutinku, tačiau jį ir V.Uspaskichą gerbiu labiau, nei A.Paleckį ar kokį A.Paulauską. Kodėl?
A.Paleckis daug metų vaidino lojalų Lietuvos pilietį, kuris kalbėjo vienaip, o mąstė tikriausiai visai priešingai. Kartą ta gyvatė netyčia ėmė ir išsprūdo jam iš burnos – pradėjo taukšti nesąmones apie Sausio 13-osios įvykius. Į išskydusį A.Paulausko veidą žvelgti tiesiog graudu. Jame gali įžiūrėti, kaip per keliolika metų Lietuvos ąžuolas virto prorusiškos partijos pašluoste.
V.Tomaševskis su V.Uspaskichu yra kur kas nuoseklesni. Jie niekada neslėpė, kad Lietuvos likimas mažai rūpi, jie niekada nebuvo lojalūs tai šaliai, o pirmai progai pasitaikius net ir Europos Parlamente ar Maskvos Raudonojoje aikštėje stengėsi Lietuvą tik juodinti. Ir nieko tai nebestebino.
Jie nuolat susitikinėjo Rusijoje su tos šalies valdžios žmonėmis, leidžia sau, kaip kokie įtakos agentai, praėjus vos dienai po to, kai V.Putinas paskelbė savo tezes apie Ukrainos fašistus, atrajoti Rusijos fiurerio mintis ir drabstyti jas Lietuvoje. Gal išvemta sėkla ims ir sudygs?
Man irgi bjauru tai matyti, bet jie tai daro bent jau nesislapstydami. V.Tomaševskis tęsia lenkų dar 1990 metais pradėtą politiką, kuomet visi šeši lenkų atstovai nepritarė Kovo 11-osios Nepriklausomybės Aktui, o per Sausio 13-osios dienos minėjimą jo bendrai, demonstratyviai išeidami iš Seimo, paniekino aukas. Tai logiška įvykių tąsa.
Kaip kažkada lenkų atstovai bandė taranuoti Lietuvos laisvės paskelbimą, taip ir dabar V.Tomaševskis bando niekinti tuos, kurie sukilo Ukrainoje dėl savo teisės rinktis. Sutinku, kad ukrainiečiai, neįvertinę kylančių įtampų, gal ir paskubėjo naikinti įstatymą, kuris leido plačiau vartoti rusų kalbą. Sutinku, kad ir lietuviai galbūt per mažai dėmesio skyrė tautinėms mažumoms, kai būrėsi į Sąjūdį, tačiau bandyti sutrypti bet kurios tautos laisvę tik dėl to, kad nepavyko susitarti, kuris pirmas stovi eilėje prie tos laisvės gėrybių, yra mažų mažiausiai niekšybė.
Yra ir kita medalio pusė – apie tuos du veikėjus, kurių elgesys man primena Rusijos žvalgybos įtakos agentų elgesį, tiek daug dabar nekalbėtume, jeigu ne Socialdemokratų partija ir jos premjeras A.Butkevičius. Socialdemokratai dabar teisinasi daugiau ne dėl savo padarytų klaidų, o dėl koalicijos partnerių - Lenkų rinkimų akcijos ir Darbo partijos padarytų nesąmonių.
Tai kokia nors viceministrė lentelę su gatvės pavadinimu ne ta kalba ant namo pasikabino, tai prezidentę D.Grybauskaitę kone kvaile pavadino, tai patys paruošia kalbos vartojimo taisykles ir premjerui tik pakiša pasirašyti, o tada šis puola teisintis, kad taip neturėtų būti. Ir blaškosi A.Butkevičius nespėdamas teisintis tai S.Daukanto aikštėje, tai savo rinkėjams.
Turi dabar A.Butkevičius gražaus laiko teisintis ir dėl V.Uspaskicho kalbų, esą dabartinė Vyriausybė pati neveikliausia iš visų buvusių. Stebint iš šalies pagalvotum, kad konservatoriai su socialdemokratais dirba išvien, o likusios partijos juos tik pliekia.
Kažin ar duos vaisių ir prezidentės D.Grybauskaitės mesta vieša paslaptis apie V.Uspaskicho partijos ryšius su Rusijos vadovybe. Kas dabar atrinks, kur yra tiesa, o kur tik prezidentės mestas jaukas prieš artėjančius šalies vadovo rinkimus.
Kol pats premjeras nesupras, kad tiedu veikėjai jį jau nustūmė į skriaudžiamųjų kastą, nepadės jokie kompromatai iš šalies. Jeigu žmogui patinka, kai jį aukštesnės kastos partneriai nuolat birbina, tai jis ir mušamas to malonumo neatsisakys.
