Teisėjų kolegija bylos nagrinėti nepradėjo, nes nėra žinoma,
ar kaltinamieji apskritai žino apie Lietuvoje vykstantį teismo
procesą.
Valstybės kaltintojas Generalinės prokuratūros prokuroras
Saulius Verseckas siūlė nagrinėti bylą, nes Lietuvos įstatymai
leidžia nagrinėti baudžiamąją bylą už akių, jeigu kaltinamasis
žino apie posėdį ir vengia į jį atvykti, taip pat jeigu yra ne
Lietuvos teritorijoje.
„Šiuo atveju kita situacija - kaltinamiesiems nėra tinkamai
pranešta apie posėdį“, - sakė kolegijos pirmininkė teisėja
Jolanta Čepukėnienė. Ji taip pat nurodė, kad yra dar kelios
priežasties, dėl kurių dabar negalima pradėti bylos - daliai
nukentėjusiųjų nėra tinkamai pranešta apie teismo posėdį, kai
kurie siųsti šaukimai sugrįžo neįteikti. Vienas Lietuvos
valstybės skirtų advokatų, kuris gina Č.Mlinyką, nėra tinkamai
susipažinęs su bylos medžiaga, nes tik prieš kelias dienas buvo
paskirtas šio asmens gynėju.
Vilniaus apygardos teismas paskelbė, kad kreipsis į Teisingumo
ministeriją, kad įstatymų nustatyta tvarka išsiųstų šaukimus
kaltinamiesiems, teismas irgi bandys juos tiesiogiai informuoti apie
posėdį. Teismas šaukimus kaltinamiesiems siuntė ir į
ketvirtadienio posėdį, tačiau nėra jokių duomenų, kad jie buvo
įteikti.
Kadangi tokiose bylose, kur kaltinamieji gyvena užsienyje,
procedūros dėl šaukimų įteikimo trunka penkis-šešis mėnesius,
artimiausias posėdis planuojamas rugsėjo 18 dieną. Teismas
posėdžius suplanavo iki kitų metų vasario. Byloje jau yra
paskirtas ir atsarginis teisėjas.
„Perduodant bylą į teismą, buvo kreiptasi į Rusijos
institucijas, buvo prašoma įteikti kaltinamuosius aktus - atsakymo
negauta. Kaltinamieji yra užsienio valstybės piliečiai, jie yra ne
Lietuvos teritorijoje, negalėtų būtų išduoti Rusijos pagal jų
vietos įstatymus, todėl nėra jokių procesinių galimybių
užtikrinti jų dalyvavimą procese. Prokuratūros prašymai buvo
neįvykdyti, todėl visuma tų aplinkybių leidžia nagrinėti šią
bylą kaltinamiesiems nedalyvaujant“, - sakė prokuroras S.Vereckas.
A.Ryžovo advokatas Stasys Karvelis sakė, kad jo ginamojo vieta
žinoma - jis laikomas Sankt Peterburgo tardymo izoliatoriuje -
kalėjime, kuris vadinamas Krestų kalėjimu. Pasak advokato, ten jo
ginamasis atlieka bausmę už įvykdytą nusikaltimą.
Į posėdį atvyko penkios nukentėjusiosios - nužudytų
pareigūnų našlės ir dukros. Į posėdį buvo kviestas ir
vienintelis gyvas likęs muitininkas Tomas Šernas, tačiau į
posėdį jis neatvyko.
Tai antroji teismą pasiekusi byla dėl šio nusikaltimo. Dėl
Medininkų žudynių kol kas nuteistas tik vienas asmuo - 2011 metų
pavasarį Vilniaus apygardos teismas Latvijos pilietį, buvusį
omonininką Konstantiną Michailovą įkalino iki gyvos galvos.
Dabar teismui perduota byla dėl įtariamaisiais pripažintų
Rusijos piliečių galimai nusikalstamų veikų.
1991 metais įvykdytą septynių savo pareigas vykdžiusių
Lietuvos policijos ir muitinės pareigūnų nužudymą teisėsaugos
pareigūnai kvalifikuoja kaip nusikaltimą žmoniškumui.
2011 metų liepos 28 dieną Vilniaus miesto apylinkės teismas
patenkino Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir
korupcijos tyrimo departamento prokuroro prašymą ir A.Laktionovą,
Č.Mlinyką bei A.Ryžovą pripažino įtariamaisiais pagal Lietuvos
baudžiamojo kodekso 100-ąjį straipsnį, t. y. įtariamais padarius
nusikaltimą, už kurį numatyta atsakomybė Lietuvos tarptautinių
sutarčių ir Lietuvos baudžiamojo kodekso pagrindais.
Pasak Generalinės prokuratūros pranešimo, turimais duomenimis,
šie kaltinamieji nuo teisingumo slapstosi Rusijoje, kuri nesutinka
savo piliečių perduoti Lietuvai, todėl jų atžvilgiu vykdoma
tarptautinė paieška. Manoma, kad buvusių omonininkų teismo
procesas Vilniuje vyks jiems nedalyvaujant, Lietuvos įstatymai tam
tikrais atvejais leidžia nagrinėti bylas kaltinamiesiems už akių.
Paskutinis iš 25 per ikiteisminio tyrimo laikotarpį Rusijos
generalinei prokuratūrai pateiktų tarptautinės teisinės pagalbos
prašymų buvo išsiųstas praėjusių metų birželio mėnesį,
prašant nustatyti įtariamųjų A.Laktionovo, Č. Mlinyko bei
A.Ryžovo gyvenamąsias vietas ir įteikti jiems pranešimus apie
ikiteisminio tyrimo pabaigimą.
„Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus toks veiksmas prilyginamas
pranešimo įteikimui įtariamajam“, - teigia prokuratūra..
Pripažinti minėtus asmenis įtariamaisiais ir perduoti šią
bylą teismui tapo įmanoma tik po to, kai 2010 metų gruodžio
mėnesį buvo priimtos Baudžiamojo proceso kodekso ir Baudžiamojo
kodekso pataisos dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo už
nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus. Šios pataisos
numatė galimybę užbaigti ikiteisminį tyrimą įtariamajam
nedalyvaujant procese.
Ikiteisminis tyrimas Medininkų byloje buvo baigtas pernai
birželio 21 dieną, tačiau iki šiol proceso dalyviai ir jų
gynėjai analizavo ikiteisminio tyrimo medžiagą, kurią sudaro
daugiau nei 77 tomai dokumentų, taip pat buvo rašomas kaltinamasis
aktas.
Dalyvavimu Medininkų žudynėse įtarto K.Michailovo, kuris
vienintelis iš keturių įtariamųjų buvo sulaikytas 2007 metų
lapkričio 28 dieną Rygoje ir vėliau perduotas Lietuvai, byla buvo
atskirta į savarankišką ikiteisminį tyrimą.