Todėl privalome visomis pastangomis siekti daugiau civilizacijos žmonių ir lyčių santykiuose. Rūpinimosi vaikais ir šeima atsakomybė neturi likti užkrauta vien moterims – ji privalo būti pasidalinta su vyrais.
Be praktinės lyčių lygybės politikos turime keisti ir stereotipinį kasdienį požiūrį į moteris. Pavyzdžiui, kodėl iki šiol dažnai skeptiškai, netgi su pašaipa ar nepasitenkinimu žvelgiama į moteris, kurios siekia karjeros.
Tai, kad moterys „daro karjerą“, yra taip pat gerai, kaip karjerą daro vyrai. Tiesiog moterims yra sunkiau dėl vis dar konservatyvių visuomenės vertybių, dėl to, kad daug moterų gimdo, ir paprastai jos daugiausia augina vaikus – dėl to jos rizikuoja prarasti savo profesinius įgūdžius, ir joms sudėtingiau įgyvendinti savo karjeros ambicijas, daugiau uždirbti.
Vėlgi, ambicinga moteris yra taip pat gerai, kaip ir ambicingas vyras. Todėl ir būtina lyčių lygybė ir sukurta pusiausvyra tarp šeimos ir profesinio gyvenimo moterims ir vyrams.
Kovo 8–oji nėra pavasarinė gėlių šventė, kai sveikiname moteris ir rodome joms išskirtinį dėmesį ir pagarbą, o po to apie moterų teises ramiai pamirštame vieneriems metams.
Tarptautinė moters diena mums kasmet turi priminti, kad lyčių lygybė dar nėra pasiekta, ir čia moterys tebeišlieka pažeidžiamesnėse pozicijose, ir kad turime kasdien jos siekti.
Kai bus geriau moterims, bus geriau ir vyrams, ir visai visuomenei, nes moterys juk sudaro daugiau nei pusę visuomenės, o dėl lyčių lygybės trūkumo jų potencialas nėra pakankamai išnaudojamas. Lyčių lygybė yra naudinga visiems, nes tuomet galime sukurti daugiau bendrojo gėrio.
Pasaulis, valdžia ir galia nepriklauso tik vyrams – tai priklauso po lygiai ir moterims. Privalome paversti tai realybe. To ir linkiu Kovo 8–osios proga ne tik Lietuvos moterims, bet ir vyrams.
