Pagal parengtą detalųjį planą numatoma sutvarkyti ir visą Pirmosios Melnragės paplūdimio ruožą, kuris šiuo metu yra labiausiai apleistas iš visų Klaipėdai priklausančių pajūrio zonų.
Audros negailestingai plauna kopagūbrį, tad paplūdimio teritorijoje išlikusios gynybinės baterijos liekanos netrukus gali būti palaidotos smėlyje.
Baterijos virsta šiukšlynais
630 kvadratinių metrų ploto Melnragės baterija – viena iš devynių, nuo Antrojo Pasaulinio karo išlikusių Lietuvos pajūryje. Tvirtos betoninės konstrukcijos atlaikė nemažai išbandymų – jas ardo ne tik atšiaurūs pajūrio vėjai, bet ir įžūlūs lankytojai, kuriems baterija tapusi vakaro pramogų ir siautėjimų vieta. Jos viduje gausu šiukšlių, stiklo duženų, iš apgriuvusių betoninių sienų kyšo armatūros dalys, grasinančios sužaloti neatsargius smalsuolius.
Pagal parengtą detalųjį planą siūloma Melnragės bateriją paversti turistų traukos objektu ir pritaikyti ją veikti ištisus metus. Joje būtų įrengtas lankytojų centras su ekspozicija, maitinimo įstaiga.
Karo istorijos tyrinėtojai apgailestauja, jog daugelis iš nuo karo likusių baterijų baigia sunykti, jos virto šiukšlynais. Bene geriausiai išsilaikiusi – Girulių „Memel Nord“ baterija, kurioje rengiamos ekskursijos, veikia karo istorijos ekspozicija, organizuojami renginiai.
Karo paveldu besirūpinantys savanoriai teigiamai vertina Klaipėdos valdžios norus išsaugoti karinius įtvirtinimus, nors tai reikalauja didelių investicijų. Pritraukti privačių investuotojų, jų manymu, nerealu, nes atstatyti kariniai objektai neduos laukiamos finansinės grąžos. Tačiau baterijas išsaugoti esą būtina, nes jos padeda vaizdžiai supažindinti jaunąją kartą su karo istorija, skatina domėjimąsi ja ir karyba.
Seks danų ir estų pavyzdžiu
Parengta koncepcija apima kur kas didesnę tvarkytiną zoną – nuo Audros gatvės tęsinio iki Klaipėdos uosto teritorijos prie šiaurinio molo.
Audros gatvės tęsinyje siūloma įrengti maudyklą, netoliese – stacionarius tualetus, persirengimo kabinas, dušus, mobilią gelbėjimo stotį. Siūloma atkurti ir istorinę laivų gelbėjimo stotį. Joje galėtų veikti muziejus-galerija, maitinimo įstaiga. Žvejų ir poilsiautojų patogumui pasiūlyta įrengti ir slipą vandens technikai į vandenį nuleisti.
Sektinu pavyzdžiu planuotojai nurodo Baltijos jūros paplūdimius Estijoje ir Danijoje. Išilgai planuojamos teritorijos vingiuotų pėsčiųjų bei dviračių takas, veiktų laikinos prekybos ir paslaugų teikimo zonos.
Detaliajame plane numatyta ir sutvarkyti Melnragės parką su vietovei būdinga augmenija, pėsčiųjų takais, poilsio salelėmis, žaidimų aikštelėmis, mažosios architektūros elementais, informaciniais mokomaisiais stendais.
Koncepciją nagrinėję Klaipėdos miesto savivaldybės politikai priminė, jog prieš įgyvendinant šiuos planus būtina sutvirtinti Melnragės kopagūbrį. Tam tikimasi gauti lėšų iš Aplinkos ministerijos.
