Kartą apgauti statybininkai netrukus vėl jam statė naujus pastatus, teisėjai tenkino net absurdiškus ieškinius, o antstoliai patikėjo, kad milijonierius neturi jokio turto, rašo "Lietuvos rytas".
Taip klestėjo šešėlinis milijonierius 47 metų S.Rachinšteinas. „Lietuvos rytas“ daugiau nei metus lipo šiam aferistui ant kulnų, kol pagaliau praėjusią savaitę Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai jam uždėjo antrankius.
– Kokių savybių turi turėti žmogus, kad taip ilgai už nosies vedžiotų tuos, kurie tikrai neatrodo panašūs į lengvatikius? – „Lietuvos rytas“ paklausė organizacijų psichologo, valdymo konsultacijų ir mokymo bendrovės „OVC Consulting“ konsultanto Manto Tvarijonavičiaus.
– Sakoma, kaip kas moka, taip ir šoka. Vieni žmonės dirba mokyklose, kiti – gamyklose, treti eina vadovaujamas pareigas.
Reikiamų sugebėjimų turintys žmonės, metai po metų tobulindami savo įgūdžius, tampa profesionaliais mokytojais, vadovais.
Kiti, pavyzdžiui, S.Rachinšteinas, kaip nušviečiama viešojoje erdvėje, griebiasi aferų ir daro tai profesionaliai.
Šiai veiklai, kaip ir bet kuriai kitai, norint pasiekti profesionalumo lygį reikia dviejų dalykų – tam tikrų gebėjimų ir ilgametės praktikos.
– Kuo asmuo gali sužavėti kartą nuo jo jau nukentėjusius verslininkus, kad šie vėl pasirašytų su juo sutartis ir toliau bendradarbiautų?
– Kai žmogus ką nors daro užtikrintai, aplinkiniams nejučia kyla noras juo pasitikėti. Nors iš tiesų tai gali būti spąstai.
Žmogus niekšingus dalykus daro su šypsena, o aplinkiniai to tarsi nepastebi. Pavyzdžiui, vagis, rakinantis tuščio buto duris, – jei jis tai darys užtikrintai, nedrebindamas kinkų, nesukels įtarimo pro šalį einantiems kaimynams.
Kita vertus, veikia ir autoriteto principas. Žmonės linkę pasitikėti tais, kuriuos laiko autoritetais.
Kas kokį žmogų laiko autoritetu – labai individualus pasirinkimas. Bet žinant šioje srityje atliktų tyrimų rezultatus, galima numanyti, kad žmonės autoritetu yra linkę laikyti vyresnio amžiaus ir solidžiai besirengiantį, pasiturintį, neglebaus sudėjimo vyrą.
Jeigu aplink dar yra būrys žmonių, kurie patvirtina tokio asmens autoritetą, sakydami, jog jis – sėkmės lydimas verslininkas, daugelio įmonių steigėjas, pasitikėti juo bus dar lengviau.
O galiausiai viso to pagrindas yra tai, kad žmones, neišskiriant verslininkų, stimuliuoja geresnio gyvenimo troškimas.
Tad pagrindinis įtakos darymo mygtukas, kurį spūsčioja įvairūs personažai, yra vilties gyventi geriau sužadinimas.
Žmonės, vedami geresnio gyvenimo troškimo, kartais ima pernelyg naiviai pasitikėti tais, kurie žada greitai tuos troškimus patenkinti: duoti didelį užsakymą, parūpinti greitų pinigų ir panašiai. Visuomet verta pasverti numanomą naudą ir riziką.
– Kaip galėjo atsitikti, kad daugiau nei dešimtmetį įvairios tarnybos žinojo, jog šis veikėjas daro aferas, bet nerado jokių būdų jam sutramdyti?
– Kodėl atsakingos tarnybos tiek metų neveikė pakankamai, reikėtų klausti jų pačių ar atlikti procedūrinius patikrinimus.
Žvelgiant iš šalies, galima tik svarstyti, kad bet kuris pareigūnas mąsto kaip bet kuris kitas žmogus: štai solidus verslininkas, solidžiai atrodo, užtikrintai kalba. Vadinasi, galima pasitikėti.
O jei dar viršininkas ir kolegos teigia, kad juo galima pasitikėti, kad visa neigiama informacija – piktų konkurentų sąmokslas, šiuo žmogumi pasitikima dar labiau.
– Visi S.Rachinšteino verslo partneriai teigė, jog jis – labai gudrus žmogus. Ar tokios savybės padėtų jam būti sąžiningu ir klestinčiu verslininku?
– Taip, padėtų. Lieka apgailestauti, kad gudraus žmogaus gebėjimai buvo nukreipti negudriu keliu. Su S.Rachinšteinu susijusios istorijos man primena anekdotą apie pinigus ir spintelę.
„Iš kur šie pinigai?“ „Iš spintelės.“ „Kaip jie ten atsirado?“ „Žmona padėjo.“ „Iš kur žmona gavo?“ „Iš manęs.“ „O iš kur jūs juos gavote?“ „Juk sakiau – iš spintelės.“
– Yra daugybė sukčių, kurie apgaudinėja menkai įstatymus išmanančius pensininkus ar asocialius asmenis. Kokių gabumų reikia aferistui, kad jo aukomis taptų solidžių bendrovių vadovai?
– Gebėjimas užtikrintai ir įtaigiai kalbėti, pasitelkti pašnekovą įtikinančius argumentus, juos paremti solidžiais ir autoritetingais šaltiniais, demonstruoti nuoseklų elgesį.
Tai ypač svarbu, tai patvirtina ir viešojoje erdvėje pasirodžiusios istorijos apie šį verslininką.
Jei pažadėjai, kad bus sumokėta, būtinai sumokėk avansą – tada tavimi pasitikės. Klientai tikės, kad bus sumokėta ir likusi dalis.
– Teismuose nagrinėjamos bylos rodo, kad S.Rachinšteinas rasdavo bendrą kalbą ir su verslininkais, ir su patvoryje geriančiais benamiais. Su verslo partneriais jis išlikdavo mandagus net ir esant konfliktinėms situacijoms. Tai būdinga visiems aferistams?
– Žmonės labai skirtingi. Nėra dviejų vienodų mokytojų ar gydytojų, taip pat nėra ir dviejų vienodų aferistų.
Tačiau bendravimo įgūdžiai, ypač gebėjimas bendrauti lanksčiai ir prisitaikyti prie skirtingų pašnekovų, – labai svarbu.
– Ką apie asmenį sako tai, kad jis pusiau nematomas. Visi lyg ir žino, kas jis toks, bet jis savo vardu nepasirašo dokumentų, turtingas verslininkas neturi net savo biuro. Ką tai reiškia?
– Tai rodo, kaip gudriai buvo supinta visa schema. Sudėta daug saugiklių, įtraukiant daug įvairių žmonių.
– Šis veikėjas nepaisė nieko – be leidimų statė pastatus, numojo ranka į Mokesčių inspekcijos raginimus pateikti deklaracijas. Ar taip elgdamiesi žmonės iš tiesų jaučiasi visagaliai ir tiki, kad taip ir liks nenubausti?
– Sunku spręsti apie asmenį vien iš jo elgesio. Tačiau gali būti, kad žmogus patiki savo susikurta nebaudžiamumo iliuzija ir tęsia nelegalią veiklą tol, kol įkliūva.
Arba neįkliūva, nes tiek Lietuvoje, tiek kitose pasaulio šalyse yra šimtai tokių rachinšteinų. Ir, spėju, tik nedaugelis jų būna nuteisiami.
Žmogaus ambicijas tęsti nelegalią veiklą sustiprina tokie skambūs apibūdinimai kaip „aferų meistras, „virtuozas“ ir panašiai.
Dažnai girdėdamas tokius apibūdinimus žmogus gali nesąmoningai imti siekti tai įrodyti: „Taip, aš tikras meistras.“
Jau buvo pasiūlymų kelių erelius vadinti kelių gaideliais. Galima būtų aferų meistrus perkrikštyti sukčiais ar tiesiog aferistais.
Įklimpo ir teismuose, ir statybose
* Daug metų visus už nosies vedžiojusį S.Rachinšteiną pastaruoju metu prislėgė problemos.
* Praėjusią savaitę S.Rachinšteinas įkliuvo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnams ir dviem mėnesiams atsidūrė už grotų.
* Įtariama, kad S.Rachinšteinas su bendrininkais supirko dešimties bendrovių, kurios turi finansinių sunkumų ir kurioms buvo skirta daugiau nei 3 milijonų litų Europos Sąjungos parama, akcijas.
* Kad galėtų nuslėpti daromus nusikaltimus, aferistai specialiai įsteigė dar vieną naują bendrovę. Ji sudarinėjo įvairias sutartis su įsigytomis bendrovėmis.
* Nors S.Rachinšteinas laikomas šios grupuotės vadovu, jo pavardės ir parašų niekur nebuvo. Visoms šioms bendrovėms vadovavo samdyti direktoriai. Jiems buvo nurodoma klastoti dokumentus.
* Manoma, kad Nacionalinei mokėjimo agentūrai buvo pateiktos suklastotos statybos darbų, įrangos pirkimo bei paskolų sutartys. Taip buvo siekiama gauti Europos Sąjungos lėšų.
* Dauguma bendrovių veikė Vilniuje, Savanorių prospekte esančiame pastate. Dalis jų įsikūrė buvusiame baldų gamybos ceche Trakų rajone.
* Jose atliekant kratas prireikė net Viešojo saugumo tarnybos pajėgų. Gerai užmaskuotose saugyklose buvo rasti ir dokumentai, kurie esą buvo sunaikinti prieš keletą metų.
* Kratos buvo atliktos ir S.Rachinšteino namuose, kur aptikta daug aukso ir perlų, prabangus automobilis „Porsche Cayenne“.
* Jei S.Rachinšteinui bus pareikšti nauji kaltinimai, žlugs jo viltys sulaukti kitos bylos senaties.
* Prieš dešimtmetį vykdytų aferų bylą, dėl kurios S.Rachinšteinas su septyniais bendrininkais kartą jau buvo išteisintas, šiuo metu skubos tvarka nagrinėja Vilniaus apygardos teismas.
* Prokurorai bando įrodyti, kad 2000–2004 metais fiktyvių įmonių tinklą sukūręs S.Rachinšteinas su bendrininkais legalizavo 10 mln. 779 tūkst. litų ir pasisavino 1 mln. 644 tūkst. litų pridėtinės vertės mokesčių.
* Pradėti dar vieną ikiteisminį tyrimą teisėsaugos institucijas ragina ir Valstybinė mokesčių inspekcija. Inspektoriai teigia surinkę duomenų, kad bendrovė „Serneta“ pateikė melagingas ataskaitas apie 2006 metais turėtą nekilnojamąjį turtą ir iš valstybės neteisėtai bando susigrąžinti 119 tūkstančių 425 litus mokesčių permokos.
* S.Rachinšteinui pagalius į ratus kaišioja ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija. Neoficialiai jam priklausančiai bendrovei „Nekilnojamojo turto valdymas“ nurodyta nugriauti be jokių leidimų statomą antstatą Vilniuje, A.J.Povilaičio (nuotr.) gatvėje. Jis pradėtas mūryti ant prekybos centro „Iki“ ir kitų parduotuvių stogo.
* Su S.Rachinšteinu siejamos bendrovės „Emilė“ statybininkai iki balandžio turi išardyti Vilniuje, Ateities gatvėje, pradėtos rengti požeminės automobilių stovėjimo aikštelės konstrukcijas. Aikštelė šalia prekybos paskirties pastatų taip pat buvo rengiama be jokių leidimų.
* Statybos inspektoriams įtarimų kelia ir Ateities gatvėje ant dviejų aukštų pastato statomas antstatas. Leidimą jam dar 2011 metais išdavė Vilniaus miesto savivaldybė, bet tikrinama, ar jis išduotas teisėtai.
* Dėl dar vieno nelegaliai paaukštinto pastato tebevyksta teismai. Vilniaus miesto apylinkės teismas svarsto Statybos inspekcijos prašymą nugriauti Justiniškių gatvėje ant buvusio banko pastato pastatytą antstatą.
