Parlamentaras užregistravo Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisas, kurios numatytų savininkų atsakomybę, jei jam priklausančiose patalpose vakarais ar nakties metu būtų šūkaujama, švilpaujama, garsiai dainuojama arba grojama muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais.
Už viešosios tvarkos trikdymą pareigūnai patalpų savininką galėtų ne tik įspėti, bet ir bausti nuo 50 iki 300 litų bauda. Įkliuvus antrą kartą, bauda didėtų nuo 300 iki 1 tūkst. litų.
Bet ar neatsitiks taip, kad triukšmingi kaimynai pareigūnus dabar siųs ieškoti patalpų savininkų, kurie gyvena kur nors Anglijoje ar Airijoje, o patys tuo metu ir toliau siautės nebaudžiami?
Vis dėlto įstatymo pataisas pasiūlęs S.Šedbaras portalui tvirtino, kad siūloma naujovė nepanaikina galimybės bausti viešosios tvarkos pažeidėjų. „Bet dabar situacija dažnai būna tokia, kad sunku pažeidėją nustatyti“, - aiškino parlamentaras.
S.Šedbaras įstatymo pataisas parengė paskatintas Vilniaus miesto savivaldybės politikų.
Anot parlamentaro, jie yra užversti vilniečių skundų dėl triukšmaujančių kaimynų. „Mieste gausu išnuomotų patalpų arba apskritai neaiškių patalpų, kuriose lankosi įtartini asmenys, kurie triukšmauja, bet atėjus pareigūnams paprastai nebėra ką bausti. Policija bejėgė, kelia rankas, nes neaišku, ką bausti“, - įstatymo pataisas paskatinusias priežastis vardijo konservatorius.
Beje, anot teisininko, panaši padėtis anksčiau buvo ir su Kelių eismo taisyklių pažeidėjais.
Antai, užfiksavus pažeidimą greičio matuokliais automobilių savininkai neretai išsisukdavo nuo bausmės aiškindami esą prie vairo buvo ne jie. „Dabar, jei negalima tiksliai nustatyti pažeidėjo, jį turi nurodyti savininkas. Priešingu atveju jis pats turi prisiimti atsakomybę. Panašus principas galiotų ir triukšmingiems kaimynams, kurie dabar jų tramdyti atvykusiems pareigūnams dažnai pareiškia, kad jie čia visiškai nieko dėti ir išsiskirsto. O kitą vakarą ir vėl viskas kartojasi“, - aiškino S.Šedbaras.
Tuo tarpu, svarstė politikas, numačius patalpų savininkų atsakomybę, pastarieji turėtų ir pasirūpinti, kad ta jų nuosavybę nekenktų kitiems: „Automobilių savininkams numatyta atsakomybė pasiteisino, gal ir šiuo atveju kova su triukšmingai kaimynais taps lengvesnė. Iki šiol ji buvo neįmanoma.
Pavyzdžiui, būna atvejų, kai triukšmaujantys kaimynai neįsileidžia pareigūnų. Niekas jiems tiesiog neatidaro durų. O laužti jų negali, kai nėra mirties atvejo ar kokios rimtos grėsmės gyvybei. Kurį laiką būna tyla. Bet kai tik pareigūnai išvyksta, tyla ir ramybė baigiasi, linksmybės tęsiasi iki paryčių. Tai ką žmonėms daryti? Manau, kad reikia turėti visus variantus savo galimybių arsenale. Kažkas vis dėlto turi atsakyti, jei žmonėms trukdoma gyventi“.
Beje, su triukšmingais kaimynais yra susidūręs ir pats S.Šedbaras. Prieš kelerius metus „Lietuvos rytas“ rašė, kaip parlamentaras kovojo su nuolat skalijančia kaimynų kale Džese Džuliana.
Dubingių gatvėje gyvenantis politikas dėl jos kreipėsi į savivaldybės Viešosios tvarkos skyrių. S.Šedbaras skundėsi, kad negali pakęsti nuolatinio kaimynės šuns lojimo. Tačiau Džesės Džulianos šeimininkė esą visiškai neregauoja į prašymus sudrausminti augintinį.
Gavę parlamentaro skundą, savivaldybės darbuotojai triukšmingą keturkoję netgi buvo nufilmavę, o jos šeimininkei už gyvūnų laikymo ir priežiūros taisyklių nesilaikymą skyrė 100 litų administracinę baudą. Bet šuns savininkė su bauda nesutiko ir kreipėsi į teismą. Vis dėlto Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisas pateikęs S.Šedbaras pripažino, kad pirminė jo teikiamo projekto iniciatorė yra Vilniaus miesto tarybos narė Rasa Baškienė, ne kartą viešai kėlusi problemas dėl triukšmo. Konservatorė piktinasi, kad triukšmo problemos mieste, ypač senamiestyje, nesprendžiamos.
Nors, anot R.Baškienės, Vilniuje tyla prasideda 22 valandą, tai yra numatyta tik popieriuje.
Tarybos narė priekaištauja, kad norinčiųjų naktimis išsimiegoti vilniečių interesų niekas nepaiso, jiems siūloma keltis į užmiestį, o valdininkai esą gyventojų norą išsimiegoti laiko komfortu.
Tuo tarpu R.Baškienė vis dėlto mato galimybių spręsti šias problemas remiantis kitų Europos sostinių pavyzdžiu. Pavyzdžiui, Paryžiuje negali būti net kalbos, kad po 23 valandos bare grotų garsi muzika. Ten naktiniai klubai ir barai įrengti taip ir tokiose vietose, kur jų lankytojai niekam netrukdo, o patalpų savininkai tiesiogiai atsako už aplinką.
Vokietijoje ir Šveicarijoje esą dar griežtesnė tvarka – po gyventojų skundo barui leidžiama pasitaisyti tik vieną kartą. Už pakartotinius pažeidimus tenai numatytos labai griežtos sankcijos, todėl niekam nekyla pagundų laužyti tvarką.
