Tačiau jūs nesate teisūs. Amerikoje tais laikais komunizmo grėsmė buvo reali, Sovietų Sąjungoje prie vairo buvo Stalinas, Vakarų Europa buvo silpna sąjungininkė ir tik per plauką išvengė komunistų įsigalėjimo valdžioje. Rusai ginklavosi ir statė bombonešius, ir ivanų kerziniai batai, trypiantys iš pradžių Floridos paplūdimius, o paskui žygiuojantys dulkėtais keleliais iki pat Vašingtono, buvo visai ne nukliedėjęs scenarijus, o realiai galintis įvykti košmaras.
Griežtiems laikams reikėjo griežtų priemonių, ir Viskonsino senatoriaus Josephas McCarthy sunkus kumštis dešimtmečiams pavertė žodį „komunistas“ velnio sinonimu, o Amerikos žmonės įsikalė į galvas, kad Kremlius gražių šnekų nesupranta (arba jei supranta, tai tik kaip silpnumo įrodymą). Kairuolių minkštakūnių prezidentų, tokių kaip Jimmy Carteris arba Barackas Obama, naivūs bandymai paglostyti ir prisijaukinti lokį baigdavosi greitai ir gėdingai. Raganų medžioklės vakcina ilgam pasirūpino, kad Amerika mokėtų skirti gėrį nuo blogio.
Raganų medžioklės reikia ir mums, nes atėjo tokie laikai, kai arba mes atsilaikysim ir turėsim laisvę, mūsų vėliavą Gedimino pilies bokšte ir pasus, su kuriais galėsime laisvai keliauti po pasaulį, arba po kelių metų Mindaugo gatvė Vilniuje vėl bus geriausiai žinoma tuo, kad ten bus Rusijos Federacijos karinių pajėgų šauktinių surinkimo punktas, iš kur jaunuoliai vyks atlikti tarnybos kariuomenėje, kur nors prie Ufos ar Riazanės.
Kai tokie laikai, ne metas pakantumui ir švelniems aptarimams „gal mums prie ruso bus geriau ir pigesnis šildymas?“. Pasižiūrėkite pro langą, atsiverskite laikraštį. Už langų vyksta šaltasis karas visa apimtimi, ir jei jums dar nešiurpsta oda ant kaklo nuo ledinio karo kvėpavimo, tai jums pats laikas pabusti, nes dar po kurio laiko jau galėsite ir nebesivarginti.
Dabar mums reikia nepakantumo ir griežto ir kieto atsako visiems tiems, kas yra išdavikai ir kolaborantai, arba save laiko „tik turinčiais savo nuomonę“ (jie, suprask, irgi myli Lietuvą, tik jų meilė kitokia) – tačiau jų nuomonė yra naudinga priešui.
Kiekvienas siūlymas nedidinti finansavimo gynybai turi būti žmonių, žiniasklaidos, iškilių visuomenės veikėjų priimamas kaip priešiška propaganda ir sąmoningas kenkimas. Į kalėjimą už tai nepatupdysim, bet neskiriantys saviškių nuo priešų turės ramentą savo menkai nuovokai: mes visi galime pasirūpinti, kad jiems dėl valstybei priešiškų pasisakymų bus labai nemalonu ir nepatogu. Reikia, kad lojantys apie pavojų mūsų eksportuotojams ir kniaukiantys apie tai, kaip negalima tampyti tigro už ūsų, antraip neparduosim rusams varškytės ir dešrų, susilauktų tokio atsakymo, kad negalėtų naktimis miegoti. Tada kitą kartą pagalvos prieš vapėdami.
Kultūros veikėjai ir pedagogai, myžčiojantys apie draugystę ir pustonių ieškojimą, ir vėl grojantys nutrintą plokštelę „Putinas – tai ne Rusija“ (ne, deja, brangieji, Putinas yra Rusija, maža to, Putinas, daugelio rusų požiūriu, yra nepakankamai ryžtingas ir nuožmus), turi būti nuo priešui naudingų šnekų atbaidyti ir įbauginti visiškai teisėtais būdais.
Tegul bijo ir dreba, kad nebegaus darbų, nebegalės dėstyti, jų straipsnių nespausdins ir visokie nevyriausybiniai fondai purtysis jų, kaip raupsuotųjų. JAV prieš kelis metus sėkmingai įbaugino finansų institucijas, įvedę sankcijas Iranui – tarptautiniai bankai dabar patys dėl šventos ramybės neliečia tos šalies, nes bijo pasekmių sau.
Todėl neliečia nieko, kas nors iš tolo kvepia ta šalimi.
Dabar klausite manęs, ar mes taip neduosime papildomo peno ir naudos priešui: Maskvos televizija puls prieš raganų medžioklės Pribaltikoje temos, kaip širšės prie medaus. Štai kaip jie bijo kitaminčių, sakys jų raudonskruosčiai propagandininkai, štai jūsų europietiškos vertybės, štai tikrasis jūsų vadinamojo laisvojo pasaulio veidas. Represijos, ribojimai ir minčių diktatas.
Aišku, sakys. Tik jie taip sakys bet kuriuo atveju, koks mums skirtumas. Jų propaganda vis tiek ras medžiagos darbui. Mes turime rūpintis savimi ir kurti virtualius laužus raganoms, kad bijotų parodyti savo šlykščius snukius su ilgom apgamuotom nosimi ir drebėtų, apsikabinusios šluotas, ir nekištų nosies iš savo namelių ant lietuviškos vištienos kojelių.
Kitaip jau labai greitai bus kas užkuria laužus mums visiems, tik, patikėkite, tie laužai jau bus labai tikri ir labai deginantys.
