Dėl beveik 10 tūkstančių litų siekiančios kolegijos direktoriaus algos garsiai drįsta piktintis tik profsąjungos nariai. Dėstytojai lektoriai teuždirba apie 2 tūkstančius litų, o jų vadovo alga - didesnė už ministro.
Planai - keltis į vieną pastatą
Ši mokymo įstaiga susikūrė prieš trylika metų, kai buvo sujungtos dvi aukštesniosios mokyklos – pedagogikos ir žemės ūkio. Pirmoji tapo Edukologijos ir socialinio darbo (ESDF), antroji – Verslo ir technologijos fakultetu (VTF). Fakultetai liko dirbti savuose pastatuose – ESDF miesto centre, o VTF Marijampolės pakraštyje, Kvietiškyje.
Pastaruosius trejus metus, kai kolegijai vadovauja dr. Vaidotas Viliūnas, vyksta diskusijos apie tai, jog kolegija turi susikelti į vieną pastatą. Abu fakultetai įrodinėja, kad tinkamiausias yra būtent jų pastatas. Po dviejų savaičių šį klausimą svarstys kolegijos taryba, tačiau ne vienas šios įstaigos darbuotojas abejoja, ar bus priimtas galutinis sprendimas.
„Dėl fakultetų sujungimo pastebiu neteisingų interpretacijų. Kalbame apie tai, KUR bus kolegija. Kai dėl jos pradedi kovoti, kai kam ima nepatikti.
Praeitais metais įstaigos biudžetas buvo per 7 mln. litų. Šis finansavimas būna ribotas, kasmet skirtingas. Turime per daug išlaidų.
Prieš trejus metus turėjome pusantro tūkstančio studentų, dabar – 950. Pastebime tendenciją, jog šis skaičius ateityje gali dar labiau mažėti.
Dabar svarstome du scenarijus. Pirmas – kurti Kvietiškyje studentų miestelį. Jam vietos yra labai daug, aplinka tarsi tam ir skirta. Be to, yra 20 hektarų žemės, kurios kolegijai bemaž nereikia. Antras – keltis į Vytauto gatvę miesto centre, tačiau inžinerines programas palikti Kvietiškyje.
Edukologijos fakultete kolegijai būtų ekonomiškiau, nes mažesnis pastatas, mažiau žemės, todėl liktų daugiau pinigų programoms bei įrangai“, – pasakojo Marijampolės kolegijos direktorius dr. V.Viliūnas.
Kol kas nė vienas fakultetas nenori kraustytis kitur.
Vieni argumentuoja, jog ateityje dar labiau sumažės studentų, todėl Kvietiškyje bus per daug vietos, kiti neįsivaizduoja, kaip tektų išardyti laboratorijas bei įrangą ir viską sutalpinti miesto centre esančiame Edukologijos fakulteto pastate.
Kolegija jau atsisakė vieno pastato V.Kudirkos gatvėje. Prieš trejus metus buvusioje tuberkuliozės ligoninėje buvo įsikūrusi kolegijos administracija. Praėjusiais metais buvo nuspręsta, jog mokymo įstaigos vadovybei šis pastatas yra per didelė prabanga, todėl administracija išsikėlė į VTF pastatą Kvietiškyje.
Pribloškė direktoriaus atlyginimas
Kolegijos direktorius teigė, jog rado būdą, kaip efektyviau panaudoti didžiulius žemės sklypus, – buvo pasirašytos sutartys su ūkininkais.
Kolegijos valgyklas ketinama perduoti privačiam verslui.
„Turėjome atleisti dėstytojų, nes mažėjo studentų, sumažėjo atlyginimai. Tačiau dėstytojams sudarome galimybes stažuotis, dalyvauti projektuose.
Iš viso yra 64 etatai, o dėstytojų – 149. Pagrindinėse pareigose dirba 99 dėstytojai“, – kalbėjo kolegijos vadovas, akcentavęs taupesnį kolegijos gyvavimą.
Kolegijos direktorius negalėjo tiksliai pasakyti, kiek sumažėjo dėstytojų algos, o klausimą, kiek jis pats uždirba, pavadino nekorektišku, nors ši mokymo įstaiga nėra privati bendrovė.
Kolegijos profsąjungos atstovai atskleidė kitokią taupymo pusę, kai diržų susiveržimo vajus galioja ne visiems.
„Prieš trejus metus dėstytojams administracija nurodė: „Arba 30 proc. susimažinate atlyginimus, arba einate nemokamų atostogų“. Vieni mažinosi, kiti atostogavo.
Kai pamatėme, kokia vidutinė direktoriaus alga, buvome priblokšti – 9572 litai. Šiuo metu didžiausias dėstytojo etato atlyginimas – 2347 litai. Jį užsidirbti nėra lengva.
Nori uždirbti - gyvenk kolegijoje
Etatinis dėstytojas per metus turi dirbti 1500 valandų (arba 70 kreditų). Norint tiek uždirbti, reikia dėstyti 7–8 disciplinas. Akademinė taryba pernelyg aukštai užkėlė kartelę“, – teigė Gintautas Žimaila, kolegijos profsąjungos pirmininkas.
Jam pritarė kolegijos verslo ir vadybos katedros vedėja Violeta Eidukaitienė: „Dėstau septynias disciplinas. Turiu 0,59 etato. Vadovauju dešimčiai diplomantų, esu katedros vedėja. Privalau tobulėti, dalyvauti konferencijose, rašyti straipsnius. Uždirbu vos per 2 tūkst. litų. Praktiškai – gyvenu kolegijoje, namams laiko nebelieka. Skaudu, jog toks atotrūkis tarp atlyginimų.
Dėstytojus žeidžia nuo pat pirmųjų vadovavimo dienų direktoriaus sakomi žodžiai: „Jei netenkina atlyginimas, galite ieškotis kito darbo. Nepakeičiamų nėra“.
Turime puikių dėstytojų, tačiau į kolegiją iš didmiesčių kviečiami docentai, kuriems mokama dvigubai“.
Kita dėstytoja lektorė, dirbanti 0,09 etato, kolegijoje gauna 160 litų: „Dirbu keturiose vietose. Džiaugiuosi, jog apskritai jas radau“.
Kolegijos profsąjungos nariai turi duomenų, jog direktorius dirba ir kituose šalies universitetuose, kaip ekspertas – ir užsienyje.
Uždarbis - ir komandiruotės
G.Žimailos žiniomis, kolegijos vadovas praėjusiais metais penkis kartus vyko į Rumuniją kaip ekspertas. Profsąjungos vadovas teigia, jog dr.V.Viliūnas vyko už kolegijos pinigus.
„Esu kviečiamas į Rumuniją kartu su kitų šalių univesritetų vadovais. Tai duoda naudos, sprendžiant mūsų kolegijos problemas. Tai yra tas pats, kaip už dyką kelti kvalifikaciją. Kaip eskpertą mane rekomendavo kolegijų taryba“, – teigė iš Kauno į darbą Marijampolėje važinėjantis dr. V.Viliūnas.
G.Žimaila teigė, jog kolegijos profsąjunga du kartus raštu direktoriaus prašė atsakyti, kas, kiek ir kokių priedų gauna prie atlyginimo, tačiau jokio atsakymo nesulaukė.
Dr.V.Viliūnui, kiek žinoma, prie algos mokamas 135 proc. priedas.
Buvęs kolegijos direktorius Sigitas Valančius, kurį prieš trejus metus pakeitė konkursą laimėjęs dr.V.Viliūnas, sakė, jog jo alga buvo maždaug 5 100 litų, o priedas siekė 75 proc.
Beje, dabartinis kolegijos direktorius, pagal šios įstaigos tinklalapyje skelbiamus duomenis, uždirba 70-čia litų daugiau nei švietimo ministras Dainius Pavalkis.
Ministras, paklaustas apie Marijampolės kolegijos vadovo uždarbį, liko korektiškas.„Man negaila, kad žmonės dirba ir uždirba. Bet viskas, žinoma, turi turėti ribas", - kalbėjo D.Pavalkis.
