„Padarysime taip, kad „Pekine“ (restorane „Pekino antis“. – Red.) jis paprašė.
Jokio įrašo nebus. Pasakysime, kad tada niekas neįrašinėjo“, – tokį Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūno Sauliaus Petkevičiaus planą išgirdęs R.Adomavičius nustebęs pažvelgė į savo advokatą, o S.Petkevičius nuleido akis, rašo „Lietuvos rytas".
Tai – ištrauka iš 2012 metų liepos 13-ąją įrašyto S.Petkevičiaus pokalbio su buvusiu bendrovės „Vilniaus vandenys“ vadovu Dariumi Norkumi. Šių įrašų jau kelis posėdžius klausosi Vilniaus apygardos teismas (VAT).
Reikėjo surasti skundiką
Su STT sutikęs bendradarbiauti D.Norkus turėjo užduotį perduoti kyšį R.Adomavičiui.
Buvęs „Vilniaus vandenų“ vadovas S.Petkevičiui ne kartą tikino, kad pričiupti R.Adomavičių bus nelengva, nes už bendrovės „Vilniaus vandenys“ veiklą atsakingas vicemeras buvo labai atsargus.
Tačiau STT skubėjo pradėti ikiteisminį tyrimą, o tam reikėjo, kad kas nors pasiskųstų, jog R.Adomavičius reikalauja kyšio.
S.Petkevičius nusprendė, jog tyrimą bus galima pradėti ir be garso įrašo.
Parašyti pareiškimą STT turėjo D.Norkus, kuris tuo metu konsultavo „Vilniaus vandenų“ paskelbtuose konkursuose dalyvavusią bendrovę „Utenos melioracija“.
„Tarkime, tu supratai, kad daromas nusikaltimas, neturėjai kitos išeities ir kreipeisi į STT“, – S.Petkevičius mokė D.Norkų.
Pamokos – neteisėtos?
Tik po šių pamokų pareigūnas STT pagalbininkui pasiūlė pasirašyti dokumentą dėl nusikalstamos veikos imitavimo modelio.
Tik pasirašius tokį dokumentą bendradarbiauti su STT sutikusiam asmeniui turėjo būti išaiškinta užduotis ir duota nusikaltimui fiksuoti reikalinga įranga.
Tačiau kaip naudotis ir kur slėpti įrašymo įrangą, S.Petkevičius buvo išmokęs D.Norkų jau anksčiau.
Pareigūnas teigė, jog su savo pagalbininku jie pirmą kartą susitiko liepos 11-ąją, bet D.Norkus yra sakęs, kad bendrauti su STT pradėjo dar pavasarį.
Per dvi dienas, kol pasiūlė pasirašyti imituoti nusikaltimą leidžiantį dokumentą, S.Petkevičius suspėjo D.Norkui atskleisti visas slaptų įrašų darymo paslaptis.
Jie iki smulkmenų aptarė, kaip provokatoriui apsirengti karštą vasaros dieną, kad būtų galima paslėpti įrangą, bet tamsūs drabužiai nesukeltų įtarimų.
Užduotis – daug žodžių
Įsitikinęs, jog D.Norkus tinkamai pasiruošęs susitikimui, S.Petkevičius baiminosi tik vieno – kad po darbo su D.Norkumi susitikęs vicemeras nepasiūlytų nuvažiuoti išsimaudyti arba nueiti į pirtį.
„Jeigu kvies į pirtį, sakyk, kad aukštas kraujospūdis, o jei siūlys maudytis, užsuk į namus pasiimti tam reikalingos aprangos“, – visas situacijas aptarė kyšio siūlytojai.
Jie pasiruošė ir bendrovės „Vilniaus vandenys“ konkursuose dalyvaujančių įmonių sąrašą, kurį reikėjo aptarti su R.Adomavičiumi.
Ant lapelio buvo surašyti ne tik bendrovių pavadinimai, bet ir pinigų sumos, kurias už pergalę galėtų pasiūlyti „Utenos melioracija“.
Ši bendrovė dalyvavo keturiuose „Vilniaus vandenų“ konkursuose. Viename savo pasiūlymus pateikusių įmonių sąraše ji užėmė pirmąją vietą, kituose – 3–4 vietas.
D.Norkus neabejojo, jog R.Adomavičius tylėdamas braukys nurodytas sumas, o STT prašė, kad pinigų sumą vicemeras pasakytų žodžiu. „Žaidimas toks – kuo daugiau žodžių iš jo išgauti“, – nurodė S.Petkevičius.
Už pagalbą neatsilygino
D.Norkus su vicemeru susitiko ne kartą, tačiau STT parengtą dokumentą, kuris leidžia imituoti nusikaltimą, teigė pasirašęs tik rugsėjo mėnesį.
Tuomet sostinės vicemero automobilyje jis padėjo 40 tūkstančių litų, o R.Adomavičių sulaikė STT pareigūnai.
STT pagalbininkas D.Norkus liko nusivylęs. Įrašuose užfiksuota, jog S.Petkevičius jam ne kartą žadėjo, kad apie jo bendradarbiavimą su STT bus pranešta prokurorams, tyrusiems galimą korupciją „Vilniaus vandenyse“.
Tačiau įtarimai D.Norkui nebuvo panaikinti.
„Aš vienoje byloje įtariamasis, kitoje – nusikaltimo modeliuotojas. Čia pasityčiojimas. Man gėda apie tai net kam nors pasakyti“, – per vieną susitikimų su S.Petkevičiumi niršo D.Norkus.
Ieškojo naujų aukų
Teisme paaiškėjo, kad S.Petkevičius į slaptų bendradarbių gretas bandė įtraukti ir daugiau D.Norkaus pažįstamų. Vienas jų – kartu su D.Norkumi teisiamas buvęs „Vilniaus vandenų“ pardavimų vadovas Nerijus Laurinaitis.
D.Norkus net nebandė įkalbinėti buvusio bendradarbio.
Tuomet STT nusižiūrėjo kitą galimą auką – vienos „Vilniaus vandenų“ užsakymus vykdančios Vokietijos bendrovės vadovą.
Ši bendrovė tuomet sulaukdavo nemažai priekaištų dėl darbų kokybės. D.Norkus neatmetė galimybės, kad valdininkai iš vokiečių reikalauja kyšių.
„Gal vokietis galėtų su mūsų žinia (duoti kyšius. – Red.)? Su mumis susitvarkytų greičiau, viskas baigtųsi ir pigiau kainuotų“, – lyg prekybos agentas klientus viliojo STT pareigūnas.
