Lietuvos karinė žvalgyba įvertino grėsmes Baltijos jūros regione

Nepajėgi pradėti konfliktą

„Rusija kol kas nėra pajėgi pradėti karinį konfliktą prieš NATO“, - rašoma viešai paskelbtoje Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos ataskaitoje.

Dokumente teigiama, kad Maskva prieš kitas valstybes pirmiausia numato naudoti nekarines priemones - politinį, ekonominį, informacinį, diplomatinį spaudimą ir karinės galios demonstravimą, ir, tik joms nedavus rezultatų, imtųsi karinių veiksmų.

Anot departamento, nepaisant milžiniškų lėšų ginkluotosioms pajėgos vystyti, Rusija suvokia, kad per artimiausią dešimtmetį nepavyks panaikinti karinio potencialo atsilikimo nuo NATO ir JAV, todėl nusprendusi kariauti Maskva smogtų netikėtą pirmąjį smūgį.

„Todėl esant būtinybei, operaciją Vakarų kryptimi numatoma pradėti pirmiems, netikėto puolimo metu sumažinant oponento karinį potencialą operacijos rajone iki tokio lygmens, kuris būtų priimtinas Rusijai“, - teigiama viename iš dviejų paskelbtų dokumentų, jis vadinamas „Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas“.

Karinės žvalgybos teigimu, Rusija kariniuose mokymuose Vakarų strategine kryptimi simuliuoja karinį konfliktą su NATO, ne išimtis buvo ir pratybos „Zapad 2013“.

Ataskaitoje teigiama, kad Lietuvai potencialiai ypač pavojingas oro-kosmoso gynybos elementų vystymas Karaliaučiaus krašte, kur dislokuoti priešlėktuvinės gynybos kompleksai S-400 dengia didžiąją dalį Lietuvos teritorijos.

Karinės žvalgybos duomenimis, „Iskander“ sistema Karaliaučiaus krašte kol kas nedislokuota, tačiau tai numatoma ateityje.

Dokumente teigiama, kad Rusija vis agresyviau mėgins įtvirtinti savo, kaip „atgimusios didžiosios valstybės“, statusą, ypač didindama įtaką posovietinėje erdvėje.

„Stiprėjančios didžiavalstybinės nuotaikos turės neigiamos įtakos ir skatins dar agresyvesnės Rusijos užsienio politikos formavimą“, - teigiama viename iš dviejų paskelbtų dokumentų, pavadintame „Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas“.

Jame pabrėžiama, kad Rusijoje pastaraisiais metais ypač išryškėjo kryptingos propagandos vaidmuo užtikrinant valdančiojo režimo palaikymą, formuojama konservatyvi, antivakarietiška rusų tautos tapatybė.

Departamento vertinimu, įvykiai Ukrainoje parodė, kad Rusijos ginkluotosios pajėgos yra pajėgios greitai sugeneruoti reikiamus pajėgumus, o pasirengimas operacijai gali būti gerai slepiamas.

„Tikėtina, kad Rusijai įgyjant vis daugiau pasitikėjimo savimi ir sukuriant vis efektyvesnes priemones (visų pirma, karines), augs ir pasirengimas tas priemones panaudoti. Tai labai neigiamai veiks Lietuvos saugumo situaciją“, - teigiama dokumente.

Lietuvos karinė kontržvalgyba antradienį pranešė pernai Lietuvoje aptikusi šnipinėjimo programą, išplitusią kompiuteriuose, kuriuose buvo apdorojama su Lietuvos vidaus ir užsienio politika bei energetika susijusi informacija.

Ataskaitą paskelbęs Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos taip pat teigė turėjęs duomenų apie Lietuvoje planuotas plataus masto kibernetines atakas.

„Kibernetinėje erdvėje 2013 metų pirmąjį pusmetį užfiksuoti kibernetiniai incidentai, susiję su šnipinėjimui skirtų programų platinimu“, - rašoma dokumente.

Anot departamento, jo aptikta šnipinėjimo programa ir jos naujosios versijos skirtos kompiuteryje esančių duomenų rinkimui, nuotoliniam užkrėsto kompiuterio administravimui, tinklo monitoringui, paskyrų ir slaptažodžių identifikavimui tinkle, taip pat vaizdo bei garso fiksavimui.

„Nustatyta, kad šnipinėjimo programos išplito kompiuteriuose, kuriuose buvo apdorojama informacija, susijusi su Lietuvos vidaus ir užsienio politika, vidaus saugumu, energetikos projektais, ES ir Lietuvos pirmininkavimu ES Tarybai“, - teigiama ataskaitoje.

Dokumente teigiama, kad pernai didelio masto kibernetinių atakų, išskyrus išpuolių prieš interneto portalą delfi.lt, Lietuvoje nebuvo, tačiau „departamento turimais duomenimis, panašaus pobūdžio atakos buvo planuojamos mažiausiai du kartus“.

Anot Antrojo departamento, Rusijos žvalgybos techninė įranga, skirta kompiuterinių tinklų srautui perimti ir leidžianti kontroliuoti socialinių tinklų vartotojus, vykdyti kompiuterių ir mobiliųjų įrenginių nuotolinę kontrolę, bevielio kompiuterinio tinklo analizatoriai jau dabar leidžia vykdyti šnipinėjimą, aktyviąsias puolamąsias (prasiskverbimo) operacijas arba kitaip kontroliuoti automatizuotų duomenų apdorojimo sistemų ir tinklų vartotojus.