Moteris pasakojo, kad sagė žemės paviršiuje sublizgėje ariant netoli namo esantį sklypą. Ji buvo aplipusi storu molio sluoksniu.
„Turbūt sagė kieme atsirado prieš kelerius metus kasant netoliese esantį tvenkinį“, – svarstė L.Vaitonienė.
Ji radinį rodė keliems specialistams, tačiau prisipažino pabūgusi atiduoti sagę tyrinėti ekspertams.
Ar L.Vaitonienė aptiko tikrai vertingą istorinę relikviją, ar tai visai niekam vertas metalo gabalėlis?
Apžiūrėję sagės nuotrauką Kultūros paveldo departamento Kauno padalinio specialistai spėjo, kad tai gali būti kunigaikščio livrėjos saga, mat yra prilydyta auselė.
Tuo tarpu Kauno rotušės ceremonmeisteris, istorijos žinovas Kęstutis Ignatavičius neabejoja, kad ant radinio yra pavaizduotas bajorų Pilsudskių giminės herbas. Jo nuomone, ši sagė buvo naudojama kaip antspaudas.
„Kai kurie herbo elementai yra priešingoje pusėje negu originalas. Dedant antspaudą susidaro veidrodžio efektas ir atsiranda tikrojo herbo vaizdas“, – aiškino K.Ignatavičius.
Spėjama, kad Pilsudskių giminės herbas buvo sukurtas dar XI amžiuje, o seniausi žinomas išlikęs antspaudas padarytas 1317 metais.
„Ar šis radinys vertingas? Į tokį klausimą galima atsakyti tik nustačius jo amžių“, – mano K.Ignatavičius. Galima spėti, kad šiai sagei gali būti mažiausiai 100 metų. ˙
