Per tą laiką Švietimo, kultūros ir sporto departamento direktorius Gintaras Alfonsas Petronis išplatino pranešimą, kuriame pakartojo tai, kas jau prieš tai mokykloms buvo aiškinta dar priimant naująjį sprendimą: vėlesnis pamokų laikas padeda moksleiviams geriau mokytis. Po tokiu pareiškimu – plejada užsienio tyrimų rezultatų, rodančių, kad pavėlinus pamokų laiką, pagerėja mokinių susikaupimas, rečiau pasitaiko vėlavimai ir netgi šokteli mokymosi rezultatai.
Tiesa, apie pačių mokytojų bioritmus ar mažesnį popamokinio poilsio laiką pranešime neužsimenama. Nors savivaldybė ir tvirtina, norinti vaikams tik gero, kyla klausimas, ko iš tiesų tokiu sprendimu siekia Vilniaus valdžia. Prieš mėnesį ji tvirtino, kad sprendimas priimamas, nes norima sumažinti žmonių srautą rytiniuose kamščiuose, taip šiek tiek atkemšant miesto arterijas.
Dabar valdininkai jau aiškina, norį pagerinti vaikų mokslo rezultatus. Kyla įspūdis, kad užsienio tyrimų rezultatais apie vaikų mokymosi lygį norima paaiškinti sprendimą, galimai užglaistysiantį nepasisekusios mero viešojo transporto reformos paliktas vėžes. Kad toks eksperimentavimas su vaikais nėra gerai, jau aiškiai išsakė gimnazijų bendruomenės ir net kai kurie politikai.
Tyrimai – tik po metų
Portalas lrytas.lt G.A.Petronio pasiteiravo, ar Lietuvoje buvo atlikta panašių tyrimų. Visą šūsnį užsienyje surinktų rezultatų pranešime vardinęs direktorius teigė nežinantis, ar panašios studijos planuojamos ir mūsų šalyje, tačiau Vilniuje po metų panašų tyrimą tikrai bus galima atlikti.
„Neparagavus pyrago, negalima pasakyti, jis skanus, ar ne. Po metų galėsime palyginti, kas geriau jaučiasi: ar tie moksleiviai, kurie pradės pamokas devintą valandą, ar tie kurie mokosi nuo aštuntos“, - į klausimą, kodėl tokie tyrimai planuojami tik po metų, atsakė G.A.Petronis.
Paklaustas, ar iškart po gimnazijų tarybų prašymo savivaldybės interneto puslapyje išplatintas jo pranešimas reiškia, kad gimnazijų prašymas nebus patenkintas, švietimo, kultūros ir sporto departamento direktorius teigė, kad visų pirma prašymą reikia išnagrinėti, ir po to žiūrėti, kokie galimi sprendimai. „[Mano išplatintas pranešimas] yra atskira nuomonė apie tam tikrus veikinius ne Lietuvoje, o užsienyje“, - tvirtino G.A.Petronis.
Tad ko tiksliai savo sprendimais siekia savivaldybė - ar pagelbėti vaikams, ar išspręsti rytinių kamščių problemą? Tiesiai paklaustas, G.A.Petronis, atvirai pasakė, apie spūstis tuo metu nenorintis kalbėti.
„Jūs puikiai pati turite atsakymą. Matote, kaip atrodo Vilniaus miestas, ryte ir vakare moksleivių atostogų metu... Kaip švietimo darbuotojas, nenagrinėčiau transporto problemų, o nagrinėčiau daugiau ugdymo problemas“, - teigė švietimo, kultūros ir sporto departamento direktorius.
Vilniaus Žirmūnų gimnazijos direktorius Edmundas Grigaliūnas portalui teigė, kad jo savivaldybei įteiktas prašymas vis dar svarstomas ir sprendimo jis tikisi kitą savaitę. Paklaustas, ko tokiais užmojais gali siekti savivaldybė, gimnazijos direktorius buvo griežtas.
„Dėl [vaikų mokymosi] rezultatų gerinimo tikrai abejoju... Tuo bandomos spręsti kamščių problemos. Tai nėra gerai, argumentus mes ir išdėstėme savo prašyme. Aš nematau nei vieno pliuso išskyrus tai, kad vaikai valanda ilgiau pamiegos. Bet jie juk valanda vėliau nueis ir gulti. Mano nuomone, tai yra mėginimams spręsti problemas vaikų sąskaita“, - teigė jis.
Sprendimas – aštunta pamoka
Paskui pridėjo pats, kad savivaldybė tikrai nevers mokyklų pradėti pamokas nuo devintos valandos. Pasak G.A.Petronio, tuo metu oficialiai turėtų prasidėti pirmoji pamoka, tačiau mokyklose egzistuojanti savarankiškam ir papildomam mokymuisi skirta aštuntoji pamoka paprasčiausiai galėtų būti perkelta prieš oficialią pamokų pradžią.
„Kalba eina apie vyresniųjų klasių moksleivius – vienuoliktokus, dvyliktokus - kadangi tokie mokinukai patys renkasi ugdymo planą. Devintokams dešimtokams pamokos prasidėtų devintą valandą. Tokių „nulinių“ pamokų daug nebus, bet aš manau, kad tai bus efektyvu. Iš esmės tai tvarkaraščio sudarymo klausimas“, - aiškino savivaldybės darbuotojas.
Pagal tokią logiką išeitų, kad iš rytinio eismo srauto yra nušalinami tik dviejų – aštuntų ir devintų – klasių moksleiviai. Kam tuomet reikalingas ar naudingas šis gimnazijų ginčytas savivaldybės sprendimas lieka dar labiau neaišku.
Užsienio rezultatai – įvairūs
Pasidomėjus užsienyje atliktais tyrimais, galima rasti ir savivaldybės išplatintam pranešimui prieštaraujančių rezultatų. Kai kur teigiama, kad įvairiose valstybėse atlikti tyrimai nėra pateikę svarių duomenų, įrodančių ryšį tarp geresnio vaikų mokymosi lygio ir pamokų pradžios laiko.
Daug kur pabrėžiama, kad vienas iš svarbiausių veiksnių mokymosi rezultatams yra paprasčiausias miego kiekis. Vaikai, nuolat miegantys mažiau, nei aštuonias valandas, yra labiau pavargę, mokosi prasčiau ir apskritai į gyvenimą žiūri neigiamiau, nei gerai išsimiegantys. Pamokų pradžios laikas tam neturi įtakos.
Kai kurios studijos pabrėžė ir tai, kad vaikų ėjimas į mokyklą yra procesas, kuriam įtakos turi ir viso miesto infrastruktūra – dažnai važiuojantis transportas, gatvių apšvietimas, pačios mokyklos įrengimas. Tad verta susirūpinti ir tuo.
