Dėl šių asmenų veiksmų kilę skandalai (A.Užkalnio atveju netgi pasibaigę teistumu), byloja, kad dalis Lietuvos visuomenės virsta į iškastruotą paranojišką kiškį, dėl kiekvieno ant jo uodegos užkritusio šapo besiskundžiantį, kad dangus griūva.
Tikėjausi, kad incidentas su feminisčių performansu buvo tik pavienis atvejis, o ne pavojinga tendencija. Deja, faktai rodo ką kita. Negana to, kad sukiškėję moralės sergėtojai krūpčioja ir pirsčioja dėl kiekvieno nieko, patogiai ignoruodami rimtas problemas, metoforiškasis kiškis nepaliaujamai ieško, ką čia dar uždraudus ir nubaudus.
Didžiausia kiškių bėda yra ta, kad jie nuolat visko bijo ir dėl visko abejoja, įskaitant savo pačių šventai ginamas idėjas. Jeigu Lietuvių tautine sąmone besirūpinantys individai nuoširdžiai tikėtų, kad jų propaguojama ,,Lietuva – (vyriškos) lyties lietuviams“ idėja yra vertinga ir patraukli, jiems nereikėtų baimintis grupelės feminisčių ar jaunos menininkės.
Deja, giliai savyje šie žmonės suvokia, kad jiems iš tiesų rūpi ne Lietuvos ateitis ir ne žmonių moralė. Jiems rūpi išlaikyti iš po kojų sprūstantį status quo. Jiems svarbu, kad moterys turėtų kuo menkesnį balsą politiniuose sprendimuose ir kultūriniame gyvenime. Niekas kitas taip negąsdina ribotų pažiūrų užkietėjusio tipo kaip laisva, mąstanti, kūrybinga moteris.
Liūdna, kai už meno puoselėjimą atsakingi žmonės klusniai nuleidžia galvas ir paklūsta kiškių diktatui. Būtent taip ir atsitiko kai parodos koordinatorė atsisakė eksponuoti dailininkės, kurią pati pasikvietė, darbą, motyvuodama tuo, jog ,,esame Lietuvos dailininkų sąjungos organizacija ir turime laikytis taisyklių“.
Ar dar kam nors kyla klausimų, kodėl Lietuvoje taip mažai drąsių, originalių, pasaulinio garso menininkų?
Koks sveiko proto menininkas gali taikstytis su taisyklėmis? Bet koks išliekamąją vertę turintis meno kūrinys vienu ar kitu būdų priešinasi tam, ko iš jo tikimasi. Palikime žiūrovams, meno kritikams ir ateities kartoms įvertinti, ar E.Tamulytės-Shaltmiros kūryba peršoks išliekamosios vertės kartelę, bet uždrausti eksponuoti darbą dėl to, kad jis truputėlį prieštaringas... Nesuvokiama.
Šiuolaikinio meno kontekste, E.Tamulytės-Shaltmiros darbas atrodo absoliučiai nekaltas. Jokio smurto, pornografijos ar kitokių tradiciškai konservatyvius asmenis įžeidžiančių motyvų. Žmogus, kurį nuoširdžiai šokiruoja ant žirgo sėdinti moteris, yra arba šimtaprocentinis moterų nekentėjas, arba jam niekuomet neteko išklausyti elementaraus dailės istorijos įvado. Arba abi priežastys kartu.
Beje, dėl įsižeidinėjimo. Jeigu jums nepatinka moteris ant žirgo, neikite į parodas, gali pasitaikyti moterų. Važiuokite į kokią nors kaimo sodybą, kur stovi įgudusia liaudies meistro ranka išdrožti mediniai balvonai. Arba pasivaikščiokite Žaliuoju tiltu. Niekuomet nesuprasiu šventeivų, kurie įsižeidinėja dėl reiškinių ar objektų, su kuriais jų kontaktas yra lengvai išvengiamas.
Kultinis britų gatvės menininkas Banksy yra sakęs, kad kūrėjas privalo ,,mąstyti už dėžės ribų, sugriauti dėžę ir suvaryti į ją sup..stą aštrų peilį“. Tas pats menininkas pelnė pasaulinę šlovę tikrai ne drožinėdamas Rūpintojėlius ar rašinėdamas romanus apie pasvirusį kaimo klevą. Vienas iš jo darbų vaizduoja karalienę Viktoriją pagautą lesbiškame akte, sėdinčią ant kitos moters veido.
Kad ir kaip keista, Didžioji Britanija dėl to nesubyrėjo. Britai ir toliau myli savo monarchus. Kaip ir anksčiau, minios žmonių susirenka jų viešųjų pasirodymų proga. Jungtinė Karalystė neišsiskirstė ir neprisijungė prie Prancūzijos vien dėl to, kad vienas menininkas savaip interpretavo gėjų itin nemylėjusios karalienės Viktorijos atminimą.
Įdomu, kas atsitiktų Lietuvoje, jeigu menininkui šautų į galvą pavaizduoti Petrą Gražulį, aistringai glamonėjantį kokio nors ūkininko genitalijas? Beveik neabejoju, kad žmogų užtampytų po teismus, o gal net ir į kalėjimą pasodintų. Lietuvoje juk leistinas tik tautiškai susipratęs menas. Rodos taip neseniai ir su tokiu entuziazmu išsivadavome iš vienos sistemos, kurioje menininkams buvo diktuojama, ką ir kaip jie turi piešti/rašyti. Nejaugi atmetėme svetimų primestą vergovę tam, kad susikurtume savą?
Jie kam smalsu, kodėl įtraukiau A.Užkalnį į minėtųjų moterų draugiją, tai štai dėl ko: apžvalgininko teismo procesas atspindi tą patį visuomenės sukiškėjimą, tik kiškiai čia kitokio plauko. Žmogus, valgantis duoną iš rašymo, nuteistas net ne už savo raštus, bet už vieną frazę, parašytą agresyvaus idioto adresu savo ,,Facebook“ paskyroje. Įžeisto kiškio balsu kniaukianti ir teismams besiskundžianti persona pati pasirinko rašinėti nesąmones apžvalgininko ,,Facebook“ paskyroje. Kai gavo tinkamą atkirtį, nubėgo pasiskųsit teismui, kuris, remdamas iškastruotais, perdėm sueuropintais Lietuvos įstatymais, nuteisė A.Užkalnį už įžeidimą.
Čia beveik tas pats, jeigu jūs pas mane ateitumėt į namus, pradėtumėte kabinėtis prie visko aplinkui, o kai aš jus išprašyčiau lauk, bėgtumėt ieškoti teismo užtarimo.
Ar pavirsime į Šiaurės Korėją? Ne. Tačiau būtų naivu neigti, kad Lietuvoje vyksta labai neskanūs dalykai. Tarp mūsų gyvenantys kiškiai mano, kad geriausias būtų ir nebūtų problemų sprendimas – draudimai ir apribojimai. Vadovaudamiesi tokia pat logika, uždraudėme energinius gėrimus paaugliams, bet pamiršome, kad tie patys paaugliai vakarėliuose geria ir rūko daug pavojingesnius dalykus nei bjauraus skonio gėralas su burbuliukais ar paprastos cigaretės. Taip pat patogiai pamiršame, kad pagal išgeriamo alkoholio kiekį esame treti pasaulyje, aplenkdami net alkoholizmu nuo seno garsėjančią kaimynę Rusiją.
Ar tikrai moteris ant žirgo paišanti menininkė, dainuojančios feministės ir ,,Facebook“ troliams atkirtį davęs apžvalgininkas yra Lietuvos problemos, spręstinos draudimais ir teismais? O gal šie žmonės yra ne problema, o sprendimas ir priešnuodis nuo suįžulėjusių kiškių?
Su nekantrumu lauksiu, ar atsiras koks drąsuolis, kuris, pasižiūrėjęs į veidrodį ir į savo sąžinę, susivoks, kad jis yra tas besismaukantis kiškis. Tikiuosi, kad jis nubėgs į artimiausią teismo salę ir pasiskųs, kad štai viena žurnalistė pavadino jį kiškiu, bet iš tikrųjų tai jis yra vilkas, ir apskritai jo identitetas bei seksualinė orientacija priklauso nuo vėjo krypties bei pono, kuris jam moka už išsikiškinėjimą, pageidavimų.
Tikėkimės, kad sulig kiekvienu absurdišku teismo procesu visuomenė ims po truputį atsitokėti.
