„Nauja V.Putino doktrina - Kremliaus pareiga ginti tautiečių
teises užsienyje, kur jie bebūtų. Tai gali tapti V.Putinui
pretekstu intervencijai ir Baltijos šalyse ginti rusakalbių
teises“, - sekmadienį per Vilniuje vykstančios NATO Parlamentinės
Asamblėjos (PA) Gynybos ir saugumo komiteto posėdį sakė ministras.
Jis atkreipė dėmesį, kad žaidimo taisyklės pasikeitė, ir
visos NATO narės nuo Pietų iki Šiaurės, nuo Rytų iki Vakarų
privalo suprasti, kad NATO turi rasti tinkamų priemonių atsakyti į
naują situaciją „kitaip būsime sugriauti“.
J.Olekas priminė, kad daugelį metų Baltijos šalys, Lenkija
būdavo laikomos paranojiškomis ir vis būdavo raginamos
„neprovokuoti Rusijos“, nes tai esanti normali šalis. Tačiau, jo
teigimu, tarptautinius įsipareigojimus Rusija sulaužė dar 2008
metais įsiverždama į Gruziją, o nuo 2007 metų matoma, kaip ji
didina karinę galią ir aktyvumą, ypač Vakarų regione.
„Rusija vykdo dešimties metų ginklavimosi ir kariuomenės
modernizavimo programą, skirdama ypatingą dėmesį Šiaurės Vakarų
krypčiai, o ypač Kaliningradui, kuris iš tikrųjų tampa Rusijos
karine tvirtove“, - tvirtino krašto apsaugos ministras.
Pasak jo, Rusijos keliamą grėsmę iliustruoja ir tai, kad
daugiau nei 100 tūkst. šios šalies karių gali pajudėti per kelias
valandas.
J.Olekas taip pat pabrėžė Rusijos ir Baltarusijos karinių
pajėgų integraciją. Šių metų pabaigoje Rusija planuoja
Baltarusijos teritorijoje įkurti savo naikintuvų bazę.
Ministras akcentavo, kad esant tokioms sąlygoms NATO solidarumas
ir buvimas Baltijos šalyje yra labai svarbus. Anot jo, būtina
išlaikyti didesnes Aljanso pajėgas, kol padėtis tokia nerami.
J.Olekas ragino surengti daugiau bendrų pratybų regione, o
nuolatinių NATO sausumos pajėgų dislokavimas dar labiau atgrasytų
Rusiją veikti.
„Tai, į ką Rusija rimtai reaguotų, yra NATO pajėgų
išdėstymas jo rytinėje pusėje“, - kalbėjo J.Olekas.
Jo teigimu, argumentas, jog būtų pažeistas 1997 metų
susitarimas, kad NATO Rytų Europoje negali kurti nuolatinių bazių,
nebegalioja, jį sulaužė pati Rusija.
„Rusija negali mums diktuoti, kur NATO pajėgos negali būti
išdėstytos, ir ypač tuomet, kai ji pati sulaužė visas galimas
tarptautines normas ir susitarimus“, - pažymėjo J.Olekas.
NATO šalių parlamentarams jis sakė, kad per Aljanso
viršūnių susitikimą Velse Gruzijai turi būti pasiųstas aiškus
signalas dėl narystės - narystės veiksmų planas. Pasak J.Oleko, to
reikia ne tik Gruzijai, bet pirmiausia pačiai NATO, tai būtų ir
signalas Rusijai.
„Rusija gerbia jėgą ir susitelkimą“, - pabrėžė Lietuvos
krašto apsaugos ministras.
Vilniuje sekmadienį darbą baigia NATO Parlamentinės Asamblėjos
pavasario sesija. Sekmadienį dar vyksta Civilinio saugumo, Gynybos ir
saugumo bei Nuolatinio komitetų posėdžiai.
Viena pagrindinų NATO PA tema buvo situacija Ukrainoje ir dėl
to pasikeitusi saugumo architektūra Europoje, pasaulyje.
Į renginį atvyko apie 600 parlamentarų iš 28 NATO valstybių
narių, NATO PA asocijuotų narių, regioninių partnerių,
delegacijų iš Europos Parlamento, įvairių tarptautinių
organizacijų atstovų.