K.Petrausko gatvė, kuri po maždaug 8 milijonus litų kainuosiančio esminio remonto taps viena geriausiai sutvarkytų Kauno transporto arterijų, svarbi ne tik kaip naujos troleibusų linijos trasa, rašo „Lietuvos ryto“ priedas „Laikinoji sostinė“.
Daugelis kauniečių, neįsigilinusių į miesto istorijos paslaptis, turbūt nežino, jog ši gatvė žymi tarpukariu neišsipildžiusios svajonės Kauną paversti miestu-sodu ribas.
Iš šios pusę tarpukario Lietuvos biudžeto suryti grasinusios svajonės liko tik „vėduoklinių“ gatvelių kvartalas, įspraustas tarp K.Petrausko gatvės, Vydūno alėjos ir Radvilėnų plento.
Tai – senais žaliais medžiais apaugusios Minties Rato, Gėlių Rato, V.Kudirkos, J.Basanavičiaus ir kitos gatvės bei gatvelės. Jos išsiskiria ir tuo, kad šaligatviai grįsti ne trinkelėmis, o paklota ištisinė asfalto juosta.
Reikalauja ištisinės dangos
Remonto šios gatvės nemačiusios gal nuo praėjusio amžiaus 8-ojo dešimtmečio. Žaliakalnio gyventojai labai nustebtų sužinoję, kad medžių šaknų iškilnotas, sueižėjęs asfaltuotas takas, ant kurio jie neretai griūdami sugurina nosis, yra urbanistinio paveldo vertybė.
Bet taip yra. Atnaujintą K.Petrausko gatvę juosiantys šaligatviai bus nevienodi. Atkarpoje nuo Parodos gatvės iki sankryžos su Vydūno alėja jau paklotos trinkelės, o iki Radvilėnų plento bus tiesiamas ištisinis asfalto takas.
„Toks yra Kultūros paveldo departamento reikalavimas“, – patvirtino darbų kokybę prižiūrinčio ir naudojamų medžiagų techninę kontrolę atliekančio Laboratorinių bandymų centro (LBC) technikos direktorius Valius Knokneris.
Nerimauja ir dėl sveikatos
Išasfaltuoti šaligatvį nėra brangiau, nei pakloti plyteles, tačiau toks paveldosaugininkų reikalavimas V.Knoknerį stebina. Jis įžvelgia problemų, taip pat – ir dėl kauniečių sveikatos.
„Šviežias asfaltas išskiria sveikatai kenksmingų medžiagų, ypač karštomis vasaros dienomis. Trinkelės būtų saugesnės. Žinoma, šis reikalavimas darbų nesugaišins, ištisą šaligatvio juostą pakloti nėra sudėtinga, tik turėsime labai kruopščiai sureguliuoti nuolydį, kad takas būtų lygus“, – aiškino V.Knokneris.
Kuo gi ypatingas šis Žaliakalnio kvartalas, per kurį driekiasi K.Petrausko gatvė, kad jos ir aplinkinių gatvelių šaligatviu susirūpino Kultūros paveldo departamentas (KPD)?
„K.Petrausko gatvės dalis patenka į urbanistinio paveldo zoną. Tai – danų architekto M.Frandseno ir kauniečio Antano Jokimo tarpukariu sukurto miesto-sodo projekto dalis, kvartalas, kurio pagrindą sudaro Minties ir Gėlių Rato puslankiu išdėstytos gatvės ir jas kertančios gatvelės“, – sakė KPD Kauno teritorinio skyriaus vyriausioji specialistė Vilija Skėrienė.
Paveldosaugininkė aiškino, jog M.Frandseno ir A.Jokimo projektas rėmėsi idėja perkelti kaimo sodybų stilių į miestą. Čia daug žalumos, o įprastus trinkelėmis grįstus šaligatvius atstoja lygiagrečiai su žaliosiomis vejomis bėgantys takai, kad būtų išlaikytas kaimo stilius, suteikiantis šiam Žaliakalnio kampeliui savitą vaizdą.
Numatė vietą ir prezidentui
Iš tiesų vietos gyventojai jaučiasi gyvenantys lyg kaime miesto vidury. Rytais čia žadina gaidžiai, o centras – ranka pasiekiamas.
Bet pagal 1923 metais M.Frandseno ir A.Jokimo sudarytą Kauno miesto planą Žaliakalnis ir turėjo tapti laikinosios sostinės centru.
Būtent į Žaliakalnį buvo numatyta perkelti Prezidentūrą, statyti Teismo rūmus, įkurdinti pagrindines reprezentacines valstybės įstaigas. Ir įkurdinti būtent kaimą ir parką menančioje architektūrinėje aplinkoje.
Planas daugeliu atžvilgiu buvo utopinis ir labai brangus jaunai valstybei. Iš milžiniško sumanymo perkelti miesto širdį nuo Nemuno ir Neries pakrančių į kalną liko įgyvendinta tik maža dalis – toje vietoje, kur anuomet plytėjo pelkėti laukai ir buvo valstybinė žemė.
Dabar iškilo galvosūkis, kaip išsaugoti kuo tikroviškesnį stiliaus „kaimas mieste“ vaizdą, kurio svarbi detalė yra šaligatvių takai be trinkelių.
„Jeigu asfaltas dėl kokių nors priežasčių kelininkams netinka, gali lieti iš betono. Nesvarbu, tik neturi būti šaligatvis daromas iš atskirų fragmentų, konstrukcinių elementų, reikia išlaikyti vientisos linijos sandarą“, – kalbėjo paveldosaugos specialistė V.Skėrienė.
LBC technikos direktorius V.Knokneris abejoja, ar tai būtų geras sprendimas – nemažai rizikos, kad betono masėje atsiras įtrūkių, toks takas greitai susidėvės.
Nežino net istorikai
Paveldu paprastai laikoma tai, kas išliko nuo senų laikų arba galima atkurti iš tokių pačių ar labai panašių medžiagų.
O štai istoriniais paskelbti Žaliakalnio šaligatvių takai buvo išasfaltuoti sovietmečiu, paskutinį kartą tvarkyti maždaug praėjusio amžiaus 8-ajame dešimtmetyje.
Ypač tragiškos būklės šaligatvis J.Kraševskio gatvėje, vietomis praeiti galima tik išėjus į gatvę.
Kaip šie šaligatviai buvo iškloti Smetonos laikais (kvartalas buvo statomas 1924–1926 metais), nežino net žymi Kauno menotyrininkė, Žaliakalnio apsaugos reglamentą sudariusi Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė.
„Iš pradžių gal tai buvo žvyro takeliai, paskui galimai padengti meksfaltu, į asfaltą panašia danga. Bet tai tik spėlionės“, – sakė mokslininkė.
Istorinė tikrovė būtų dar pusė bėdos, tačiau žaliakalniškiams mažai džiaugsmo kelia ištrupėję ir medžių šaknų iškilnoti takai. Už tokios „vertybės“ V.Kudirkos gatvėje užkliuvusi 82 metų Regina D. sutrupintą ranką ligoninėje gydėsi du mėnesius.
Vietos žmonės mieliau vaikščiotų urbanistinio palikimo darną darkančiais, bet tvarkingais ir lygiais, trinkelėmis grįstais šaligatviais. Mat sulaukti esminio gatvių remonto nors ir vertingai paveldo sričiai priskirtas, bet transporto tinklui mažai reikšmingas kvartalas gali geriausiu atveju po 5 metų. Ir kol kas tik teoriškai.
Išklojo brangiomis trinkelėmis
Pagaliau šio kvartalo šaligatvių paveldinė skaistybė jau sutepta. Nedidelė dalis šaligatvio modernaus stiliaus trinkelėmis prie vieno namo išklota Šviesos gatvėje, o J.Basanavičiaus gatvėje puikuojasi apie 15 metrų brangiomis akmens masės trinkelėmis išklotas šaligatvio ruožas šalia prašmatnių namų.
Pagarbą paveldui parodė šiuolaikiško kotedžo Minties Rato ir Šviesos gatvės sankirtoje statytojai, gerą gabalą ištrupėjusio šaligatvio pakeitę lygiu asfaltuotu taku.
Tačiau ir paveldo specialistai nėra vieningos nuomonės, kaip suderinti patogumą gyventojams ir istorinio palikimo interesus.
V.Skėrienė teigė, jog gyventojai neturėtų savavališkai, nesuderinę su paveldosauga, kloti šaligatvio trinkelių ir ardyti stilistinės kvartalo darnos.
„Kauniečiai dažnai taip mano – tegul reikalavimų laikosi kaimynas, o aš darysiu, kaip man patogiau“, – pastebėjo specialistė.
Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Rimgaudas Miliukštis teigė nematantis nieko bloga, jei žmonės pakloja trinkeles prie įvažų į namus ar dar didesnį plotą nutiesia – šaligatvių remonto valdiškomis lėšomis juk nežinia kada sulauksime.
Gyventojų iniciatyvai pakanti buvo ir N.Lukšionytė-Tolvaišienė.
„Nemanau, kad Žaliakalnio šaligatviai kaip paveldo dalis būtų pagrindinė kliūtis atliekant gatvių remontą. Jei dėl to kyla nepatogumų gyventojams ar komunalininkams, galima tartis ir rasti sutarimą“, – sakė viena žymiausių Kauno architektūros istorijos ir paveldo išsaugojimo specialisčių.
Žaliakalnis nebus nuskriaustas
Andrius Kupčinskas, Kauno miesto meras:
„Istorinis M.Frandseno ir A.Jokimo projektuotas Žaliakalnio kvartalas neužmirštas.
Savivaldybė jau pateikė paraiškas Žaliakalnio ir Aleksoto gatvių ir šaligatvių esminiam remontui iš ES struktūrinių fondų lėšų, numatytų 2015–2020 metų laikotarpiui.
Šiam finansiniam laikotarpiui parengti projektų nespėjome, nes reikėjo pirmenybę teikti transporto arterijoms, K.Petrausko gatvei ir Savanorių prospekto įkalnei sutvarkyti.
Bus tvarkomos ne tik Aleksoto ir Žaliakalnio gatvės bei šaligatviai, bet ir požeminės komunikacijos.
Pagaliau Žaliakalnio šaligatviai kai kuriose vietose pakeisti, sutvarkyti, kai buvo remontuojamas Radvilėnų plentas.“
Asfalto mišinyje tūno pavojus sveikatai
Jonas Tartėnas, Kauno apskrities visuomenės sveikatos centro Sveikatos saugos skyriaus vyriausiasis specialistas:
„Asfaltas iš esmės yra skaldos ir antrinio naftos produkto, bitumo, mišinys. Taip pat, kaip priedas, dedama emulsija.
Asfalto mišinyje yra amorfinių degių medžiagų. Jas kaitinant į aplinką išsiskiria aromatiniai angliavandeniliai. Todėl, kai asfaltas šviežiai paklotas ar esant dideliems karščiams, jaučiamas stiprus, nemalonus kvapas.
Jie ir dar visa puokštė iš karšto asfalto išsiskiriančių cheminių junginių, kurių priskaičiuojama apie 70, kelia pavojų aplinkai bei žmonių sveikatai.
Dalis šių medžiagų pasižymi kancerogeninėmis (vėžį sukeliančiomis) savybėmis, ypač skatina susirgimus kraujo vėžiu.
Klojant asfalto dangą ir ją kaitinant išsiskiria sveikatai irgi kenksmingas anglies monoksidas. Pavojus asfaltą gaminančiose įmonėse nėra didelis, jei įdiegta saugi mišinio gamybos įranga. Gyventojams, praeiviams ilgai būti tose vietose, kur ilgą laiką trunka asfalto klojimo karštuoju būdu darbai, nepatartina. Asfalto klojimo darbai šaltuoju būdu grėsmės sveikatai nekelia.“
Piko valandomis padaugėjo spūsčių
K.Petrausko gatvės, Savanorių prospekto įkalnės esminis remontas M.Frandseno ir A.Jokimo projektuotos paveldinės Žaliakalnio dalies gyventojams suteikė ir rūpesčių, ir privalumų.
Įpratę gyventi tarsi kaime ir vaikščioti gatvės viduriu, vietiniai dėl pasikeitusio eismo Žaliakalnyje dabar pasijuto gyvenantys lyg šalia pagrindinių transporto arterijų.
Piko valandomis, kai užsikemša Vydūno alėja, dideli automobilių srautai suka pro Minties Rato, Gėlių Rato, V.Kudirkos ir J.Basanavičiaus gatves. Yra ir privalumų: pro šias gatveles dažnai pasuka maršrutiniai taksi, užtenka tik išėjus iš kiemo pakelti ranką – ir važiuok.
Dėl padidėjusio transporto srauto siauromis kvartalo gatvėmis čia padaugėjo ir avarijų. Balandį sukdama iš Minties Rato gatvės į Vydūno alėją vairuotoja lengvuoju automobiliu nugriovė elektros stulpą. Jis nugriuvo prieš pat žmonių pilno autobuso priekį.