Radikaliosios ir euroskeptiškai nusiteikusios politinės jėgos niekuomet anksčiau nėra sulaukusios tokios didžiulės rinkėjų paramos kaip per šiuos EP rinkimus.
Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų euroskeptikų Nacionalinis frontas, kurio vairą iš savo tėvo perėmė kiek nuosaikiau kalbanti M.Le Pen, surinko daugiau nei ketvirtadalį balsų ir pralenkė visas kitas partijas.
Dar kiek didesnės paramos sulaukė Jungtinėje Karalystėje triumfavusi antieuropietiška N.Farage’o Nepriklausomybės partija, nors rinkimuose į nacionalinį parlamentą ji pasirodydavo labai silpnai.
Euroskeptikus, kairiuosius ar dešiniuosius radikalus sėkmė lydėjo ir Graikijoje, Vengrijoje, Danijoje, Austrijoje.
Tiesa, tradicinės partijos radikalizmo bangos Europoje ar net ES žlugimo bijančių žmonių puolė raminti, kad tai negresia. Kraštutinės politinės jėgos vis dėlto netapo nugalėtojomis visoje ES. Euroskeptikai turėtų gauti maždaug 140 mandatų 751 vietą turinčiame EP.
Didžiausias frakcijas vis vien sudarys į Europos liaudies partiją susibūrę centro dešinės politikai bei centro kairės Socialistų ir demokratų pažangusis aljansas. Ne tik Lietuvoje sėkmingai pasirodę tolesnę ES integraciją tvirtai remiantys liberalai gaus EP 66 vietas.
Tad kalbėti apie ES ištikusį žemės drebėjimą būtų per anksti. Vis dėlto naujos sudėties EP gerokai skirsis nuo dabartinio ir tai nebus tik realios įtakos neturintis politikų plepėjimo forumas.
EP stengiasi didinti savo įtaką Europos Komisijai, europarlamentarų balsas tampa svarbesnis priimant ES ateitį lemsiančius sprendimus.
Tradicinės politinės jėgos, be abejo, sieks atremti radikalų išpuolius, bet tai vers vienytis centro dešiniojo ir kairiojo sparno bei liberalų politikus, vadinasi, jiems teks nuolat ieškoti kompromisų ir tai dar labiau apsunkins sprendimų priėmimo procesą.
Tradicinės politinės jėgos bus priverstos atsižvelgti ir į radikalų poziciją, nes EP rinkimai parodė, kad nemažai daliai europiečių kelia nerimą didžiulė emigracijos į turtingąsias šalis banga, Briuselio biurokratizmas, kartais perdėta baimė nusižengti politinio korektiškumo principams, bankų gelbėjimas krizės metais.
Tokios nuotaikos gali stabdyti tolesnę ES integraciją, Bendrijos plėtrą į Rytus. Bet vargu ar vertėtų baimintis, kad bus mėginama riboti darbo jėgos judėjimą iš skurdesnių į turtingąsias šalis, nepaisant aidinčių tokio pobūdžio raginimų.
Labiau tikėtina, kad ES tik mėgins griežčiau kontroliuoti emigracijos srautus iš Bendrijai nepriklausančių šalių.
Lietuvai turėtų labai rūpėti ir būsimieji ES santykiai su Rusija. Daugelis į EP patekusių radikalų palankiai žvelgia į Maskvos politiką, nes jiems daug mažiau rūpi žmogaus teisės, o prezidento V.Putino kieta politika gali net patikti.
Galima sakyti, kad mūsų šalis euroskeptikų ir radikalų į EP nedelegavo, euroskeptiškumu pasižymintis R.Paksas dažniausiai tyli, o V.Tomaševskis tik stengiasi demonstruoti savo rinkėjams, kad gina tautines mažumas.
Vis dėlto EP rinkimų rezultatai sukėlė šurmulį ir mūsų šalyje. Bet ne dėl to, jog būtų susirūpinta, kokią įtaką radikalizmo banga darys ES vidaus politikai ar kaip tai gali atsiliepti Briuselio santykiams su Rusija.
Po EP rinkimų per Lietuvą nusirito intrigų ir nepasitenkinimo ratilai tik todėl, kad rezultatai nuvylė tiek kai kurias partijas, tiek kėdę sau jau nužiūrėjusius, bet rinkėjų prie skilusios geldos paliktus įtakingus politikus.
Bene labiausiai krimtosi socialdemokratai, kuriuos, sulaukusius tik kiek daugiau negu 17 proc. rinkėjų paramos, šiek tiek pralenkė gerokai žemesnius reitingus turintys konservatoriai.
Tikėjęsi EP net keturių, o gavę tik dvi vietas kairieji ėmė aiškintis santykius ir ieškoti atpirkimo ožių. Jau pasipylė atsistatydinimai. Tai gali būti tik stumdymosi Socialdemokratų partijos viršūnėse pradžia.
Pirmasis iš partijos Vilniaus skyriaus vadovo pareigų pasitraukė J.Olekas, paraginęs taip pasielgti ir kitus atsakomybę už nesėkmę rinkimuose jaučiančius bičiulius.
Pasigirdo siūlymų trauktis iš partijos vicepirmininko pareigų įtakingam teisingumo ministrui J.Bernatoniui, kuris jau atsistatydino iš rinkimų štabo vadovo posto. Tiesa, tai labiau formalus žingsnis, nes rinkimų štabas ir taip jau baigė darbą.
Aštrios kritikos strėlės laidomos ir į socialdemokratų kandidatą prezidento rinkimuose bei jų sąrašo į EP lyderį Z.Balčytį, kurį rinkėjai reitinguodami nuleido į antrąją vietą.
Nepasitenkinimo nestinga netgi EP rinkimuose sėkmės sulaukusiose partijose. Atsistatydino geriau, nei tikėtasi, pasirodžiusio Liberalų sąjūdžio vicepirmininkas, jų sąrašo į EP vedlys G.Steponavičius, kurį rinkėjai reitinguodami iš pirmosios vietos nubloškė net į ketvirtąją.
Neslepia susierzinimo į trečiąją vietą kandidatų sąraše V.Landsbergio anūko G.Landsbergio nustumta, į EP nepatekusi konservatorė L.Andrikienė, kuri net pareikalavo perskaičiuoti reitingavimo balsus.
Įtampa jaučiama ir „tvarkiečių“ gretose, kai V.Mazuronis nutarė vykti į EP ir ten pakeisti R.Pakso statytinį J.Imbrasą.
Taigi viskas labai lietuviška. Kol ES nerimauja, kuriuo keliu dabar teks eiti, mūsų šalies politikai suka galvą dėl postų dalybų ir įtakos.