„Iš principo sutikome, kad apatinės ribos dėl rezervo karių
parengimo ir dėl profesinės karo tarnybos karių būtų po šimtą
karių padidintos. Apatinė kariuomenėje tarnaujančių profesionalų
riba būtų 7800, mes (anksčiau) siūlėme palikti 7700. Rezervui
parengti šiemet buvo 400 apatinė riba, dabar sutarėme, kad būtų
500“, - žurnalistams sakė J.Olekas po pirmadienį vykusio bendro
pasitarimo su Seimo pirmininke Loreta Graužiniene bei Nacionalinio
saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininku Artūru Paulausku.
L.Graužinienė po susitikimo tvirtino, kad siūlymas pakoreguoti
Krašto apsaugos ministerijos (KAM) parengtą įstatymo projektą
dėl Krašto apsaugos sistemos struktūros iki 2020-ųjų yra bendras
Valstybės gynimo tarybos darbotvarkės klausimas. Jį suderinti
raštu, anot Seimo pirmininkės, pasiūlė prezidentė Dalia
Grybauskaitė.
„Tiesiog norėjome išgirsti ministrą, pasikviečiau ir
NKSG pirmininką, norėjome pasitarti - teiksime keletą savo
siūlymų (...). Tai yra darbine tvarka suderinamas klausimas - kada
Valstybės gynimo taryba turės visų nuomones, krašto apsaugos
ministras teiks pataisas Seimui“, - sakė ji.
J.Olekas tvirtino, kad apie gynybos finansavimą per pasitarimą
nekalbėta.
Krašto apsaugos ministras prašo gynybai papildomai skirti 130
mln. litų. Jau šiemet didinti krašto apsaugos finansavimą
reikalauja ir prezidentė Dalia Grybauskaitė, NSGK.
L.Graužinienė taip pat tvirtino nebeprieštaraujanti, kad tai
būtų daroma, nes rasti kiti lėšų šaltiniai nedidinant biudžeto
deficito.
„Sveikinu premjerą, kad jis sakė, jog Vyriausybė rado pinigų
ir turės iš kur skirti netaisant biudžeto (...). Taip, mes tam
pritariame“, - sakė ji.
Seimo NSGK yra priėmęs sprendimą, kad krašto apsaugai šiemet
būtų skirta bent 100 mln. litų.
Lietuvos gynyba ir jos finansavimu susirūpinta po Rusijos
veiksmų Ukrainoje.
Lietuvos parlamentinių partijų vadovai kovo 29 dieną
įsipareigojo nuosekliai didinti krašto apsaugos finansavimą, kad
2020 metais jis pasiektų 2 procentus bendrojo vidaus produkto. Šiuo
metu Lietuva gynybai skiria 0,8 proc. BVP, ir pagal šį rodiklį yra
priešpaskutinė NATO. Aljanso šalys yra įsipareigojusios siekti 2
proc. finansavimo.
Šiais metais biudžete šalies gynybai numatyta skirti 981 mln.
litų.
KAM duomenimis, Lietuvos krašto apsaugos sistemoje šiuo metu
tarnauja beveik 14,8 tūkst. asmenų, įskaitant profesinės karo
tarnybos karius, civilius, buvusius karo prievolininkus ir aktyvųjį
rezervą. Aktyvųjį rezervą sudaro beveik 4,3 tūkst. asmenų.