KT nusprendė: Neringa Venckienė šiurkščiai pažeidė Konstituciją

Tokį sprendimą Konstitucinis teismas priėmė vienbalsiai. Už jį balsavo visi devyni jo teisėjai.

Konstitucinio teismo teigimu, jei parlamentaras neatvyksta į Seimo ar komiteto posėdžius, jis turi paaiškinti, kodėl juose nedalyvauja. N.Venckienė nuo pernai metų balandžio iki lapkričio mėnesio be pateisinamos priežasties praleido 64 Seimo plenarinius ir 25 Teisės ir teisėtvarkos komisijos posėdžius.

Teismas taip pat konstatavo, kad apkaltos procesas prieš N.Venckienę buvo pradėtas teisėtai, nes parlamentarei buvo siunčiami pranešimai jos nurodytu gyvenamosios vietos adresu. Tai reiškia, kad Seimo narė buvo informuota apie jos atžvilgiu pradėtą apkaltos procesą, todėl galėjo atvykti ir duoti savo paaiškinimus.

Teismo teigimu, tai, kad N.Venckienė paštu siunčia įstatymus ir jų pataisas, dar nereiškia, kad ji vykdo savo pareigas ir tai negali būti vertinama kaip nepertraukiamas darbas.

„Be pateisinamos priežasties nelankydama Seimo plenarinių ir komiteto posėdžių N.Venckienė veikė nesąžiningai, ji savo interesus iškėlė aukščiau už valstybės interesus, savo veiksmais diskreditavo Seimo autoritetą“, – pabrėžė Konstitucinis Teismas.

N.Venckienė Seime nesirodo nuo pernai metų balandžio 9 dienos. Ji dingo prieš pat Seimui priimant nutarimą dėl jos teisinės neliečiamybės panaikinimo.

Vėliau paaiškėjo, kad balandžio 8 dieną ji su sūnumi išvyko į JAV ir ten gyvena iki šiol.

N.Venckienė iš Lietuvos spruko supratusi, kad jai nepavyks ilgiau vilkinti apklausų pas prokurorus. Teisėsaugininkai buvusiai Kauno apygardos teismo teisėjai yra pareiškę įtarimus dėl teismo sprendimo nevykdymo, nepagarbos teismui, trukdymo antstolei atlikti savo pareigas, pasipriešinimo policijos pareigūnams, nežymiu kūno sužalojimu ir piktnaudžiavimo globėjos pareigomis.

Didžiausia numatyta bausmė už šiuos nusikaltimus yra laisvės atėmimas iki 5 metų.

Pernai gegužės 9 dieną paskelbta tarptautinė bėglės paieška.

N.Venckienei gali grėsti ir daugiau bylų. Vis dar atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl jos buvusio kolegos Jono Furmanavičiaus apšmeižimo.

Ieškinius dėl šmeižto jai taip pat rengia dviejų teismų išteisinto Andriaus Ūso artimieji bei Laimutės Stankūnaitės ir Violetos Naruševičienės tėvai, pati L.Stankūnaitė.

Kada buvusiai teisėjai bus pareikšti įtarimai, laukia ir nužudyto Vaido Milinio mama Marija Milinienė.

N.Venckienė M.Milinienės sūnaus šmeižto ir neteisėto persekiojimo bylose kol kas yra apklausta tik kaip liudytoja.

Šioje byloje į apklausą ji buvo kviečiama ir prieš pasprukdama iš Lietuvos, bet tada turėjo teisinę neliečiamybę, tad nesiteikė net į ją atvykti.

Klausimų teisėjai turi ir V.Milinio nužudymo bylą tiriantys prokurorai.

Taip pat aiškinamasis jos vaidmuo J.Furmanavičiaus ir V.Naruševičienės nužudymų istorijoje.

Įtariama, kad N.Venckienė yra ne tik pagrindinė pedofilijos istorijos organizatorė, bet ir aktyviai padėjo Drąsiui Kedžiui rengiant žmogžudystes ir skatino brolį žudyti šeimynai neįtikusius žmones.

Konstituciniam Teismui antradienį paskelbus, kad Seimo posėdžių nelankanti „Drąsos kelio“ partijos atstovė Neringa Venckienė šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė Seimo nario priesaiką, apkaltos procedūra persikels į Seimą. Mykolo Romerio universiteto profesoriaus Vytauto Sinkevičiaus teigimu, jos nedalyvavimas apkaltos procedūroje nebus kliūtis surengti Seimo narės apkaltą.

Anot teisininko, Seimas turės imtis visų priemonių, kad N. Venckienė būtų informuota apie paskelbtą apkaltos bylos svarstymo datą.

„Šiuo atveju Seimas turės paskleisti informaciją apie posėdį žiniasklaidoje, matyt, nusiųs pranešimą N. Venckienės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, informuos frakciją, kuriai priklauso N. Venckienė, turbūt jos partija kuo plačiau paskleis informaciją ir taip, kaip ir šiuo atveju buvo, kai Konstitucinis Teismas konstatavo savo išvadoje - toks informacijos paskleidimas bus laikomas tinkamu asmens informavimu apie tai, kad tokią dieną Seime įvyks apkaltos procesas jo atžvilgiu“, - naujienų agentūrai ELTA sakė V.Sinkevičius.

Jo teigimu, Seimo nariui, kurio atžvilgiu pradėta apkalta, Konstitucija garantuoja teisę į gynybą - jis gali gintis pats arba per advokatą, o jeigu jis neatvyks į Seimo posėdį ir nepateiks jokių paaiškinimų, tai nebūtų kliūtis nagrinėti bylą Seimo nariui nedalyvaujant.

V.Sinkevičiaus vertinimu, tai, kad Šiaulių apygardos prokuratūra yra paskelbusi N. Venckienės paiešką, nėra reikšminga, kadangi šiuo atveju yra prielaida manyti, kad Seimo narė žino, kas vyksta Lietuvoje.

„Ji teikia įstatymų projektus, diskutuoja, palaiko ryšį su frakcijos kolegomis ar dar kažkuo, net įrodinėjama, kad tokiu būdu ji dalyvauja Seimo veikloje. Konstitucinis Teismas, rengdamas savo išvadą, taip pat darė tokią prezumpciją, kad ji ir jos laisvė nėra suvaržyta, ji gali teikti įstatymo projektus ir juos teikia. Kitoks Konstitucijos aiškinimas, kad, jeigu asmeniui neįteiktas kvietimas personaliai ar panašiai, reikštų, kad tas straipsnis, kuris numato apkaltą, gali būti neįgyvendinimas“, - tvirtino V.Sinkevičius.

Pasak profesoriaus, kiekvienas asmuo, kurio atžvilgiu pradėta apkaltos procedūra, vengs priimti tą šaukimą, kvietimą, jis neatvyks į posėdį, tokiu atveju nebus galima jo pašalinti iš pareigų.

„Visos Konstitucijos normos yra realios, jos negali būti fiktyvios“, - reziumavo teisininkas.

Paklaustas, ar įmanoma, jog Seimas gali vilkinti apkaltos procesą, V. Sinkevičius neįžvelgė nei tokių galimybių, nei paskatų.

„Vilkinti būdo nėra, juk pats Seimas yra suinteresuotas, kad jo nariai ir kolegos, tautos atstovai dirbtų, atliktų Seimo nario - tautos atstovo pareigas. Pirmiausiai visuomenė suinteresuota, bet Seimas tuo turi būti suinteresuotas dar daugiau. Jeigu asmuo neatlieka Konstitucinės pareigos, jeigu jis piktnaudžiauja jam suteiktu pasitikėjimu, jeigu jis net neinformuoja Seimo, kur jis yra, jeigu jis nelanko posėdžių - koks interesas vilkinti tokį procesą?“ - teigė Mykolo Romerio universiteto profesorius V.Sinkevičius.