Tai studentus vienijančios organizacijos atstovai pareiškė po
to, kai pirmadienį sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas
Andriukaitis kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT), prašydamas
išaiškinti, ar galima įpareigoti medicinos studentus po studijų
tam tikrą laiką atidirbti gydymo įstaigose.
LSS atstovų teigimu, leidus į studijų sutartis įtraukti
nuostatą dėl būsimo mediko darbo vietos, būtų ribojama
absolventų konstitucinė teisė laisvai pasirinkti darbą.
„Žinoma, valstybė turi planuoti - tai ir dabar daroma
tikslinio finansavimo pagalba ir nustatant valstybės finansuojamų
vietų skaičių atskirose studijų srityse, tačiau priverstinis
atidirbimas po studijų mums nepriimtinas, tai pažeidžia esmines
žmogaus teises ir laisves reglamentuotas tiek Lietuvos, tiek Europos
Sąjungos teisės aktuose. Konstitucija garantuoja nemokamą mokslą
gabiausiems studentams ir jie neturėtų būti verčiami už nemokamą
vietą atidirbti“, – LSS išplatintame pranešime cituojamas
sąjungos prezidentas Paulius Baltokas.
Anot jo, studentai taip pat supranta, kad sveikatos priežiūros
specialistų pasiskirstymas Lietuvoje nėra tolygus, tačiau
didžiausią nepasitenkinimą esą kelia Sveikatos ir apsaugos
ministerijos pasirinktas šios problemos sprendimo būdas.
„Turėtų būti kuriami mechanizmai, kurie skatintų jaunus
gydytojus likti Lietuvoje ir dirbti vietose, kuriose specialistų
trūksta. Absolventams turėtų būti suteikiamos socialinės
garantijos ir ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje paklausus atlyginimas,
tai, o ne valstybės ribojimai, gerintų medicinos prieinamumą
visuose Lietuvos regionuose“, – sakė P.Baltokas.
LSS primena, kad šiuo metu egzistuoja vadinamųjų tikslinių
dotacijų sistema, kai nepatekęs į valstybės finansuojamą vietą,
gali pretenduoti į papildomą krepšelį.
Kaip BNS sakė P.Baltokas, tokie studentai tuomet turi pasirašyti
sutartį su būsimais darbdaviais, kurie apmoka iki 80 proc. studijų
kainos. Tačiau ir tokia sistema, pasak LSS pirmininko, nėra tobula -
studentų atstovai šiemet kreipėsi į Švietimo ir mokslo
ministeriją prašydami numatyti konkrečią būsimo darbuotojo etato
dalį, susieti jo atlyginimą su darbo užmokesčio svyravimais
rinkoje.
„Bet tai nėra, dėl ko į KT kreipėsi gerbiamas
V.P.Andriukaitis - jis kreipiais dėl visų studentų“, - sakė
P.Baltokas.
V.Andriukaitis prašydamas išaiškinimo dėl studentų
įpareigojimo dirbti konkrečioje vietoje po studijų į KT kreipėsi
pirmadienį.
Toks mokslo įstaigos ir studento susitarimas, anot ministro,
būtų suprantamas kaip „valstybės užsakymas“. KT prašoma taip pat
išaiškinti, ar valstybės užsakymas galioja ir sveikatos apsaugos
srityje.
Ministerijos teigimu, valstybės užsakymas sveikatos apsaugoje
leistų išvengti atskirų sričių specialistų trūkumo, būtų
pagerintas medicinos prieinamumas visuose Lietuvos regionuose.
Kartu KT prašoma atsakyti, ar valstybei tenkinant sveikatos
priežiūros specialistų poreikį, tam tikra specialisto parengimo
dalis gali būti finansuojama ir iš kitų šaltinių, pavyzdžiui,
apmokama Privalomojo sveikatos draudimo biudžeto lėšomis.