Opozicinės Liberalų sąjūdžio frakcijos vadovas trečiadienį
komisijos posėdyje sakė, jog partija pripažįsta, kad reikia
įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą dėl R.Pakso,
ir sutiktų paremti Konstitucijos pataisą, kuri šiam politikui
atvertų kelią dalyvauti Seimo ir savivaldos rinkimuose. Tačiau
galimybes iš prezidento pareigų per apkaltą pašalintam R.Paksui
vėl kandidatuoti prezidento rinkimuose liberalai vertina skeptiškai.
„Mes sunkiai matytume galimybę revizuoti R.Pakso teises dėl
dalyvavimo rinkimuose į prezidento postą. Mūsų kompromisas - į
kitas pareigas, savivaldybių ir Seimo rinkimus R.Paksui turi būti
sudaryta teisė dalyvauti“, - per komisijos posėdį sakė
E.Masiulis.
Jis siūlė komisijos nariams apsvarstyti dar vieną galimą
kelią - referendumu keičiant Konstituciją, kad dėl galimybių
kandidatuoti po apkaltos pasisakytų piliečiai.
„Dar vienas kelias, kurį noriu komisijai siūlyti pasvarstyti -
referendumo kelias. Yra galimybės suformuluojant tam tikrą klausimą
atsiklausti visuomenės referendumo būdu, keičiant Konstituciją ir
nustatant tam tikrą nuostatą“, - sakė E.Masiulis.
Seimas buvo pradėjęs svarstyti Konstitucijos pataisą dėl
galimybės kandidatuoti po apkaltos, tačiau galutinis balsavimas dėl
jos neįvyko. Pakeisti Konstituciją šiuo klausimu dabartiniame Seime
trūksta balsų. Parengtas atskiras konstitucinis įstatymas R.Paksui
būtų leidęs kandidatuoti ir Seimo, ir prezidento rinkimuose.
Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų
frakcijos vadovas Andrius Kubilius komisijos posėdyje nedalyvavo.
Komisijos pirmininkas „tvarkietis“ Kęstas Komskis pranešė, kad
konservatorių vadovas atsisakė atvykti į komisijos posėdį.
Opoziciniai liberalai bei konservatoriai sudarant šią komisiją
į ją nedelegavo savo atstovų. Jie komisijai iškeltus tikslus
vadina absurdiškais, argumentuodami, kad jau išaiškinta, jog
R.Paksui galimybė kandidatuoti gali būti sudaryta pakeitus
Konstituciją.
Tuo metu komisijoje kalbėjusi didžiausios valdančiosios
Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė
pažymėjo, kad socialdemokratai balsavo už Konstitucijos pataisą
dėl kandidatavimo po apkaltos, ir daugiau ji nelabai turinti, ką
pridurti.
„Seimas sudarė komisiją, socialdemokratai į ją delegavo savo
atstovus. Bandymai spręsti (R.Pakso - BNS) problemą buvo, ir
socialdemokratai nekliudė, tai faktas“, - sakė I.Šiaulienė.
Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys nepateikė
savo pozicijos, nes trečiadienį dalyvauja Darbo partijos
„juodosios buhalterijos“ bylos teismo posėdyje. Jis kviečiamas
į kitos savaitės posėdį.
Komisijoje kalbėję „tvarkiečių“ atstovai kėlė klausimą,
ar atstatyti R.Pakso teisių nebūtų galima tiesiog perbalsuojant
dėl Seimo nutarimo, kuriuo R.Paksas pašalintas iš prezidento
pareigų. Sutarta parengti galimą Seimo statuto pataisų variantą,
numatant atskirą straipsnį dėl apkaltos atšaukimo galimybės.
Tačiau Konstitucijos komisijos pirmininkė socialdemokratė
Rimantė Šalaševičiūtė argumentavo, kad toks siūlymas kirstųsi
su pačia Konstitucija. Ji taip pat pabrėžė, kad Seimo
Parlamentinių tyrimų departamento surinkta medžiaga rodo, jog tokie
mechanizmai kaip apkaltos atšaukimas nėra nustatyti ir kitose
valstybėse.
„Drąsos kelio“ partijos frakcijos vardu kalbėjusi Aurelija
Stancikienė pabrėžė, jog frakcija remia Konstitucijos pataisą
dėl kandidatavimo po apkaltos, tačiau tuo pačiu pabrėžė
nematanti, kaip būtų galima situaciją išpspręsti kitaip.
„Mūsų frakcija visą laiką pasisakė ir savo veiksmais
parodė, kad esame pasiryžę įgyvendintni EŽTT sprendimą ir esam
pasiryžę balsuoti už Konstitucijos pakeitimus. Bet be Konstitucijos
keitimo būtų sudėtinga“, - sakė „Drąsos kelio“ partijos
frakcijos atstovė.
Komisija trečiadienį taip pat išklausė Teisėjų tarybos
pirmininką, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo vadovą Gintarą
Kryževičių. Jis tvirtino matantis vienintelį kelią Strasbūro
teismo sprendimui įgyvendinti - Konstitucijos pataisą.
„Mano atsakymai yra saistomi konstitucinės doktrinos, kurios
mes visi šventai laikomės, ir kalbant apie tai, koks kelias R.Pakso
teisių atkūrimui, Teisėjų tarybos vieninga nuomone, negali būti
kitoks, kaip pasakyta Konstitucinio Teismo sprendime, tai yra tik
Konstitucijos keitimas. Tai yra kelias, kuris R.Paksui suteiktų
galimybes ir atkurtų pažeistas teises“, - trečiadienį per Seimo
komisijos dėl R.Pakso teisių posėdį sakė G.Kryževičius.
Seimo sudarytai laikinajai komisijai pavesta išsiaiškinti, dėl
kokių priežasčių iki šiol neįgyvendintas Europos Žmogaus
Teisių Teismo 2011 metų sausio 6 dieną priimtas sprendimas dėl
R.Pakso kandidatavimo galimybių, taip pat nurodyta nustatyti, kaip
per 180 dienų Lietuva turi įvykdyti Jungtinių Tautų Žmogaus
teisių komiteto konstatavimą dėl R.Pakso politinių teisių
atstatymo.
R.Paksas negali dalyvauti prezidento ir Seimo rinkimuose nuo 2004
metų, kai per apkaltą buvo atleistas iš prezidento pareigų.
Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad pareigų per apkaltą
netekęs asmuo iki gyvos galvos negali eiti pareigų, kurioms
reikalinga konstitucinė priesaika. Anot KT, norint pakeisti šią
nuostatą, būtina taisyti Konstituciją.
Jungtinių Tautų Žmogaus Teisių komitetas neseniai paskelbė,
jog drausdama kandidatuoti iki gyvos galvos Lietuva pažeidė R.Pakso
politines teises. Politiko skundą išnagrinėjęs komitetas paragino
Lietuvą panaikinti draudimą visą gyvenimą kandidatuoti į
prezidentus, eiti premjero ir ministro pareigas.
Europos Žmogaus Teisių Teismas prieš trejetą metų yra
konstatavęs, kad dabartinis draudimas iki gyvos galvos dalyvauti
Seimo rinkimuose iš prezidento pareigų atstatydintam R.Paksui yra
neproporcingas.
R.Paksas 2004 metų balandį per apkaltos procedūrą buvo
pašalintas iš prezidento pareigų. Konstitucinis Teismas pripažino,
kad jis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją,
kai išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui
suteikė Lietuvos pilietybę. Tų pačių metų gegužę parlamentas
priėmė rinkimų įstatymų pataisą su nuostata, kad sulaužęs
konstitucinę priesaiką asmuo daugiau niekada negali eiti pareigų,
susijusių su šios priesaikos davimu.