„2000-asiais buvo gauti raštiški bendrijų sutikimai, kad „Litesko“ renovuotų šilumos punktų įrangą. Renovacijai pritarė dauguma. Iš „Litesko“ perėmėme 560 šilumos punktų.
Renovacijos lėšos buvo susigrąžinamos per šilumos kainą. 2011 metais pasikeitė Šilumos ūkio įstatymas ir, siekiant sumažinti šilumos kainą, buvo nuspręsta renovavimo lėšų nebeįskaičiuoti į šilumos kainą, – aiškino bendrovės „Marijampolės šilumos tinklai“ direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Kubertavičius. – Nenorime skriausti žmonių, norime objektyvumo, – turime turtą, kuris mums neša nuostolių. Įstatymas vienareikšmiškai sako – šilumos punktai turi priklausyti gyventojams. Jėga į teismą nieko netempsime, tarsimės gražiuoju“.
Šilumininkai tvirtina, jog pinigų už mazgų įrenginius jie reikalauja teisėtai, nes renovuojant punktus buvo investuotas ne vienas milijonas. Kai pasikeitė įstatymas, šilumininkai nebespėjo susigrąžinti pinigų.
„Nusidėvėjusius punktus bendrijos įsigijo už vieną litą, tačiau yra tokių, kurios turi sumokėti po keliolika tūkstančių litų“, – sakė K.Kubertavičius.
„Marijampolės šilumos tinklai“ dėl dvylikos bendrijų pateikė medžiagą advokatų kontorai, kuri parengs dokumentus teismui.
Bendrovė šioms bendrijoms siūlo būdus, kuriais gyventojai galėtų padengti įrenginių likutinę vertę: mokėti iš karto, nuomotis, nurodytą sumą mokėti dalimis per penkerius metus.
„Kai kurioms bendrijoms, deja, netinka joks variantas. Liko tik teismas, nes mes negalime nubraukti tų pinigų.
Kai kurios likutinės vertės sumos yra tokios, jog bylinėjimasis gyventojams kainuos brangiau. Tarkime, vieno 54-ių butų namo įrenginių likutinė vertė yra 4500 litų. Išdėstome butams šią sumą penkeriems metams. Vienas butas per šį laikotarpį turėtų mokėti po tris litus „, – skaičiavo K.Kubertavičius.
Vieno R.Juknevičiaus gatvės daugiabučio bendrijos pirmininkas Algimantas Šeimys teigė, jog jį pribloškė žinia apie bemaž puspenkto tūkstančio litų namo skolą šilumininkams.
„Nebuvo jokių įpareigojimų, kad už šilumos mazgą mokėtume kokius nors pinigus. Tai išryškėjo dabar – po penkiolikos metų. Esą šiluminio mazgo amortizacija buvo įskaičuota į šilumos kainą ir per dvidešimt metų mes turime išsimokėti. Šito mes nežinojome.
Yra, pavyzdžiui, kita bendrija. Už šilumą mokėjome vienodai. Ji išsimokėjo per dešimt metų, o mes turime per dvidešimt ir dar jiems primokėti.
Nesutinkame mokėti likutinės vertės. Tie namai, kurių mazgai buvo renovuoti vėliau nei mūsų, gavo dešimties metų garantiją. Jie modernesnį mazgą nusipirko už vieną litą.
Per pastaruosius penkiolika metų patys keitėme sklendę, siurblį, ketverius metus samdėme žmogų, kuris prižiūri šilumos mazgą.
Tai mes šilumininkus į teismą turime duoti, o ne jie mus.
Mes už šilumos punkto įrangą jau pusantro karto užmokėjome, tik jie nežiūri. Jei mums įrodytų, jog mes mažiau už šilumą mokėjome, dar suprasčiau.
Kova su vėjo malūnais, nes šilumininkams rūpi tik pinigai. Visi tik popieriukais atsimėto“, – piktinosi ilgametis bendrijos pirmininkas A.Šeimys.
Jis teigė, jog gyventojai visą laiką manė – įranga priklauso jiems, bendrijos nariams.
Marijampolės daugiabučių namų savininkų bendrijų asociacijos pirmininkas Valdas Varnagiris ryžtingai tikino, jog samdys advokatus ir gins bendrijų interesus.
„Mes manome, jog šilumos punktai yra gyventojų nuosavybė, įtraukta į bendro naudojimo objektų aprašą. Prieš keliolika metų mums viešai tvirtino, jog nereikės už juos mokėti. Apgavo.
Mes neturime jokios informacijos, ar mūsų name esanti įranga atsipirko, ar ne“, – teigė V.Varnagiris.
Pasitarti dėl tolesnių veiksmų susirinkę šilumininkų reikalavimams prieštaraujantys kelių bendrijų pirmininkai žurnalistams pasakojo, jog jie „Marijampolės šilumos tinklų“ prašė parodyti jiems pirminius dokumentus, kurie paaiškintų, kaip šilumos mazgai atsidūrė šios bendrovės rankose, tačiau nieko negavo.
„Nejaugi mes, pirkdami butus, nusipirkome tik sienas? Kas bus, jei dujininkai sakys, jog butuose yra jų vamzdžiai, ir lieps išsipirkti, o elektrikai pareikalaus mokėti už laidus?“ – ironizavo neketinančių nusileisti bendrijų pirmininkai.
