Nebuvo pasaulyje tokio karo, kuriame dalyvaujančios valstybės nenaudotų propagandos, į kurią įeina ir dezinformacija, ir tikrų faktų interpretavimas bei iškraipymas. Žiniasklaidoje pastarosiomis savaitėmis pasirodo pranešimų, kad Ukrainos sieną reguliariai kerta sunkvežimiai su ginkluote ir Rusijos piliečiais. Konvencinis karas tarp Rusijos ir Ukrainos neprasidėjo, tačiau vyksta kitoks: ekonominis, politinis ir informacinis.
O faktas, kad Rusija ir Ukraina kariauja, iš karto turėtų profesionalią žiniasklaidą įspėti: nė vienos iš kariaujančių pusių pranešimais aklai pasitikėti negalima. Tad ir Ukrainos propagandos tikslas - kuo labiau išryškinti ar net perdėti rusų dalyvavimą šiuose įvykiuose.
Ukrainos laikinoji valdžia ir jėgos struktūros prasidėjus neramumams Rytų Ukrainoje garsiai pareiškė, jog stengsis visomis išgalėmis įrodyti, kad dėl krizės kalta Rusija.
Įrodinėti, kad už neramumų Ukrainoje stovi Maskva net nereikėjo. Po Krymo okupacijos ir aneksijos visas pasaulis nustojo tikėti Rusijos „atsimušinėjimais“ ir melu apie tai, jog Krymo kariniai savisaugos būriai buvo pačių vietos gyventojų mobilizacija prieš Kijevo fašistus. Trumpai tariant, neišdegė melas, kad Rusija visiškai nesusijusi su Krymo žmonių laisva valia.
Neaišku dėl ko, ar Kijevas norėjo, jog pasaulis dar labiau pasmerktų Rusiją, ar siekė, kad pati Ukraina šiame konflikte nepasirodytų tokia jau nekalta mergelė, po tų garsių Ukrainos valdžios ir jėgos struktūrų pareiškimų Ukrainos žiniasklaidoje dezinformacija pradėjo piltis ne mažiau, nei valstybinėse Rusijos televizijose.
Pradėta skelbti, jog Ukrainos jėgos struktūros bene kiekvieną dieną sulaikydavo bent po kelis asmenis, kurie yra Rusijos piliečiai.
Po įvykių Odesoje ukrainiečių žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad tarp 42 žuvusių Odesos profsąjungų rūmuose - 15 Rusijos ir 5 Moldovos piliečiai, kurie gyvena separatistiniame Padniestrės regione.
Kai prieš kelias dienas Ukrainos aviacija paleido nevaldomas raketas į Luhansko regiono administracijos pastatą ir nužudė 7 žmones, tarp kurių buvo ir civilių, Ukrainos saugumo tarnybos aršiai gynėsi, kad apšaudymo iš oro nebuvo.
Bet grįžkime prie propagandos. Nė viena kita autoritetinga pasaulio žiniasklaidos priemonė tokios informacijos apie Ukrainoje kiekvieną dieną sulaikomus Rusijos piliečius, Odesoje sudegusius rusus ir moldavus nerašė, išskyrus mėgėjiškus, informacijos netikrinančius portalus, kurių yra ir mūsų šalyje.
Tuo tarpu tai, kad Luhansko administracijos pastatą apšaudė pačios Ukrainos aviacija, pripažino ir elitinė pasaulio žiniasklaida, ir Rytų Ukrainoje esantys ESBO stebėtojai.
Akivaizdu: Ukraina, nušviesdama šalies įvykius, taip pat nevengia meluoti. Yra ir daugiau pavyzdžių ir sau palankiai interpretuotų faktų, kuriais ukrainiečiai manipuliavo.
Jei kalbėtumėme apie Rusiją, tai jos kovos su tariamu fašizmu rezultatas - milžiniški V.Putino reitingai. Propaganda valstybinės, labiausiai žiūrimiausios televizijos eteryje prasidėjo jau nuo pat protestų Kijevo Nepriklausomybės aikštėje pradžios.
Nuo pat pirmos dienos, kai prasidėjo protestai Maidane, Rusijos žiniasklaida atvirai melavo apie proeuropietiškų mitinguotojų skaičių ir už tai net gavo butaforinį oskarą iš vieno Ukrainos gyventojo.
„Naciais“ ir „fašistais“ buvo vadinami ne tik tie Maidano protestuotojai, kurie į „Berkut“ riaušių policiją mėtė Molotovo kokteilius, nešiojo Stepano Banderos nuotraukas ar skandavo patriotinius šūkius, bet ir tie, kurie Maidano aikštėje rūpinosi maistu ar sužeistųjų gydymu.
Trumpai tariant, nacizmas ir fašizmas Ukrainoje buvo sutapatinti su proeuropietiškumu, o vėliau ir apskritai su visa ukrainiečių tauta.
Taip vadindama Maidano protestuotojus Rusijos žiniasklaida stipriai kirto per patriotiškų rusų sąmonę, sužadindama asociacijas su A.Hitlerio Vokietija. Mano kuklia nuomone, nemaža dalis rusų net nesugebėtų įvardinti panašumų tarp tikrosios fašizmo ir nacizmo ideologijos reikšmės ir Maidano protestų dėka iškilusios Ukrainos valdžios. Nes tų panašumų tiesiog nėra.
Negalima nesutikti, kad dėl šių ideologijų įvyko vienos didžiausių tragedijų pasaulio istorijoje, bet Rusijos propaganda šiais pavadinimais pasinaudojo ne tam, kad įvardintų tikrąją situaciją Ukrainoje Maidano įvykių metu ir po jų, o suteikti Ukrainos šaliai formą. Bet ne turinį.
Forma, šiuo atveju, fašizmas ar nacizmas, savo šalies istoriją menantiems rusams apeliuoja į patriotinius jausmus ir priešą, kuris šiandien vienija rusų tautą labiau nei bet kas kita. Tačiau tikrųjų įrodymų, turinio, kodėl ukrainiečiai per kelis mėnesius tapo fašistų ir nacių tauta, Rusijos žiniasklaida pateikti nesugebėjo.
Ne tai, kad nesugebėjo, tiesiog kiekvieno kritiškai mąstančio žmogaus nuolatiniai televizijos reportažai apie tas pačias nacionalistines ukrainiečių grupuotes, kaip „Pravyj sektor“, neįtikina. Į Maidano protestus susirinkdavo net iki pusės milijono žmonių ir tik visiškai propagandos užvaldytas žmogus gali leisti sau manyti, kad visus protestuotojus Maidane buvo užvaldžiusi fašizmo, nacizmo, ar kita manija.
Fašizmas Ukrainoje tebuvo grėsmė ir visa nešališka pasaulio žiniasklaida tą pripažino.
Tačiau šūkių apie tai, kad Ukrainos fašistai valgo rusiškai kalbančius vaikus, Rusijos žiniasklaidai užteko, kad V.Putinas šiandien būtų laikomas herojumi, kovojančiu prieš blogį pasaulyje, o Ukraina Rusijos viešosios nuomonės tyrimų metu būtų įvardinta kaip šiuo metu priešiškiausia Rusijai valstybė.
Kodėl šis karas palietė visą pasaulį, taip pat - ir Lietuvą? Visų pirma, todėl, kad neramumai Ukrainoje tapo vėl augančios įtampos tarp Vakarų ir Rytų pasaulių priežastimi.
O dalis Lietuvos žiniasklaidos pati to nesuvokdama kartais dezinformuoja savo skaitytojus, pasakodama apie situaciją Ukrainoje. Siekdama operatyvaus įvykių Ukrainoje pateikimo, ji Ukrainos situaciją nušviečia remdamasi tos šalies žiniasklaida ir užkimba ant propagandos kabliuko.
Užkimba, nes laiko informacijos patikrinimui - nėra, kitaip konkurentai tariamai sensacingą naujieną apie Odesoje sudegusius rusus ir moldavus pateiks greičiau.
Kodėl daugybė Lietuvos žurnalistų šiame konflikte pasigauna ukrainiečių propagandą, bet atspari rusiškai? Nes šiandien jau visas pasaulis kalba apie tai, kaip veikia Rusijos propagandos mašina.
Tačiau pamirštama būtent tai, kad propaganda tarp kariaujančių šalių visada tvyro ore. Kadangi lietuviai yra patys skaudžiai nukentėję ir nuo Rusijos, ir nuo Sovietų Sąjungos, mūsų šalies žmonės supranta, ką reiškia išlikti oriais prieš didžiausios pasaulio valstybės spaudimą.
Būtent todėl Lietuva yra viena garsiausiai pareiškiančių apie savo paramą naujai europietiškai Ukrainai. Tačiau kai Lietuvos žiniasklaida medžiagą naujienoms semia iš ukrainietiškosios, pamirštama, kad tragedijų purtoma šalis tas tragedijas irgi gali išnaudoti, parodydama save kaip prievartaujamą mergelę, dėl kurios prievartavimo yra kaltas tik kaimynas iš Rytų, bet jokiu būdu ne ji pati.