Firminiai STT darbo metodai

Kaukėti pareigūnai antrankiais surakintus asmenis efektingai sodina į automobilius filmuojant gausybei televizijos kamerų, o po kurio laiko bylos tyliai numarinamos – tai jau buvo tapę firminiu Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) darbo stiliumi.

Daugiau nuotraukų (1)

„Laiko ženklai”

Jun 12, 2014, 7:30 AM, atnaujinta Feb 12, 2018, 10:53 PM

STT ne kartą kaltinta, kad bylos būdavo kurpiamos verslo konkurentų ar politinių priešininkų užsakymu.

Tačiau naujausias Aukščiausiojo teismo (AT) sprendimas visiškai išteisinti du buvusius Ūkio ministerijos valdininkus, kurių bylas tyrė STT ir Vilniaus apygardos prokuratūra, išskirtinis atvejis net ir visokiausių skandalų krečiamai šalies teisėsaugai.

Pirmiausia AT pabrėžė, kad tiriant šių valdininkų bylą visiškai nebuvo atsižvelgta į strateginius valstybės interesus.

Be abejo, jei asmuo kaltas, jis turi būti baudžiamas vadovaujantis tik įstatymu, o ne kokiais nors net ir valstybiniais interesais.

Bet AT iš viso neįžvelgė jokios valdininkų kaltės ir juos visiškai išteisino, o byla jau padarė milžinišką žalą valstybei.

Iš tiesų STT ir Vilniaus apygardos prokuratūros 2008 metais pradėtas ikiteisminis tyrimas nepagrįstai įtarus, kad Ūkio ministerijos Teisės ir viešųjų pirkimų departamento direktorė N.Pažūsienė ir šios ministerijos sekretorius A.Ignotas piktnaudžiavo tarnyba, sužlugdė ketinimus kuo greičiau ir pigiau pastatyti Suskystintųjų gamtinių dujų terminalą (SGDT).

Šie valdininkai buvo kaltinami, kad tarpininkavo didžiausiai dujų vartotojai „Achemai“, siekusiai prisidėti įgyvendinant SGDT projektą.

Nesunku numanyti, kodėl tokie „Achemos“ norai užkliuvo „Gazprom“ valdomai „Lietuvos dujų“ įmonei. Ji siekė išsaugoti monopoliją Lietuvoje ir stengėsi sužlugdyti konkurencinį SGDT projektą.

Matyt, tuo ir galima paaiškinti, kodėl „Lietuvos dujos“ sumanė kreiptis į STT. Bet kyla klausimas, ar vien šis žingsnis būtų pastūmėjęs STT, o netrukus ir Vilniaus apygardos prokuratūrą ilgam tyrimui, kuris baigėsi dviem valdininkams sukurpta byla?

Turbūt prireikė ir politinio postūmio, kad būtų užsimota prieš valstybės strateginį projektą, kurį rengė socialdemokrato G.Kirkilo vadovaujama Vyriausybė.

Tik kai į valdžią atėjo konservatoriai, STT ir ryžosi drastiškiems veiksmams – įsiveržė į Ūkio ministeriją ir atliko kratas A.Ignoto ir N.Pažūsienės kabinetuose.

Prezidentą V.Adamkų pakeitusi D.Grybauskaitė tuoj pat ėmė kalbėti apie kovą su oligarchais, o jų gretoms turėjo būti priskirtas ir „Achemą“ tada valdęs vienas turtingiausių Lietuvos žmonių B.Lubys.

Nežinia, kuo blogas buvo G.Kirkilo Vyriausybės sumanymas įkurti SGDT statybos bendrovę Gamtinių dujų terminalą, kurio 80 proc. akcijų būtų priklausę valstybei, o 20 proc. – „Achemai“.

Valstybė sutiko įmonei leisti tapti projekto dalininke, kai nė viena kita didžioji dujų vartotoja Lietuvoje nepanoro prisidėti statant SGDT. Be to, „Achema“ vienintelė iš bendrovių jau buvo paskyrusi pusę milijono litų SGDT studijai parengti.

G.Kirkilo Vyriausybė norėjo pritraukti privataus kapitalo, nes siekė taip sumažinti biudžeto išlaidas šiam projektui. Tuo metu tikėtasi, kad pavyks gauti ir ES paramos, o tai būtų leidę Lietuvai įsigyti alternatyvą „Gazprom“ dujoms valstybei mažai išlaidaujant.

Teisėsaugos veiksmai A.Kubiliaus Vyriausybei suteikė pretekstą likviduoti SGDT turėjusią statyti bendrovę ir projektas buvo įšaldytas beveik ketveriems metams.

Tik 2012-ųjų vasarą buvo įsteigta nauja bendrovė. Valstybei teko net kiek mažiau jos akcijų – 73 proc., o „Achemai“ – 10 proc. akcijų.

Toks akcijų perskirstymas nieko esmingai nekeičia, tačiau buvo sugaišta daug laiko ir prarasta net šimtai milijonų litų. Vien konsultantams A.Kubiliaus Vyriausybė ištaškė 34 mln. litų. Per ketverius metus buvo praleista galimybė gauti ir ES paramą.

SGDT skaidrumą tyrusi Seimo laikinoji komisija priėjo išvadą, jog dabar valstybė išleis šimtais milijonų litų daugiau ir todėl, kad konsultantai įpiršo Lietuvos reikmes viršijantį išdujinimo laivą.

Kitaip sakant, įsikišus teisėsaugai, buvo sudorotas vienas galbūt gerokai pigesnis SGDT statybos sumanymas ir tik praradus daug laiko pradėtas įgyvendinti naujas, daug brangesnis projektas.

Vadinasi, buvo kertamas didžiulis medis ir nekreipta dėmesio, kad lekia dar ir skiedros, – taip būtų galima vertinti tai, kaip buvo elgiamasi su žmonėmis, pakliuvusiais į verslo interesų kovos mėsmalę.

Ne vienus metus truko jų apklausos, tampymas po teismus. Darbo neteko abu į teisiamųjų suolą pasodinti valdininkai ir netgi N.Pažūsienės vyras G.Pažūsis.

Dviejų instancijų teismai net pripažino juos kaltais ir nubaudė 13 tūkst. litų bauda. Tik AT galutinai ir visiškai išteisino.

Tai išskirtinės reikšmės įvykis – AT iš esmės pripažino, kad STT ir prokuratūra šia byla padarė didžiulę žalą valstybei.

Nepabijota kirsti ir žemesnių instancijų teismų teisėjams – konstatuota, kad jie tik perrašė nekonkretų prokuratūros kaltinamąjį aktą ir visiškai neanalizavo įrodymų, kurių ir nebuvo byloje.

Ši AT nutartis gali atlikti svarbų prevencinį vaidmenį užkertant kelią ir ateityje teisėsaugos institucijas įtraukti į ekonominių interesų grupių kovas. Tik svarbu, kad dabar nebūtų apsiribota vien valdininkų išteisinimu, o įvertinta ir STT agentų bei prokurorų ir juos samdžiusių veikėjų atsakomybė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.