Galbūt nuo įtampos arba didelio darbo krūvio šioje gydymo įstaigoje tokiu būdu nesutarimus sprendžia ne santechnikai ar kiemsargiai, o garbingi chirurgai.
Pasikarščiavo vyrai, apsisvaidė piktomis frazėmis, pasistumdė ir paspaudė vienas kitam rankas? Nieko panašaus – KKL chirurgų E.Žurausko ir V.Žvinio konflikto aplinkybes šią savaitę ėmėsi narplioti Kauno apylinkės teismas.
Plastikos chirurgas V.Žvinys apkaltino kolegą neva šis dar praėjusių metų pavasarį priėjo prie jo ir galva smogė į smakrą. Gydytojas policijos tyrėjams išdėstė neva jam buvo sužalota lūpa, nuskeltas dantis, todėl teko ilgai gydytis.
Dienos chirurgijos skyriui vadovaujantis E.Žurauskas ginasi V.Žvinio net pirštu nepalietęs ir tikino esąs susirūpinęs kolegos būkle – nerimą kelia jo nuotaikų kaita. Galima suprasti, kad pastarajam skrieja patarimas susirūpinti psichikos būkle.
Lyg šitos istorijos būtų maža, KKL etikos komisijai teko aiškintis urologo T.Jankausko ir slaugytojos A.Paliokienės konfliktą.
Moteris pasiskundė neva gydytojas T.Jankauskas ligoninės priėmimo skyriaus fojė pacientų bei bendradarbių akivaizdoje pirštu dūrė jai į kaktą, o paskui dar ir aprėkė.
„Kai pabandžiau atsistoti, jis stipriai mane pastūmė, sudavė per pečius. Tuomet nukritau nuo kėdės“, – pasakojo slaugytoja. Kaunietė mano nukentėjusi tik todėl, kad bendradarbiai neįvykdė gydytojo paliepimo, kurį ji buvo įpareigota tik perduoti.
Jeigu nesutarimus tokiu būdu spręstų pigiausio Kauno baro lankytojai, turbūt nereikėtų stebėtis, tačiau medikams tai visiškai netinka. Slaugytoja nieko neišsigalvojo – etikos komisija išties pripažino gydytojo T.Jankausko elgesį netinkamu.
Jeigu ir ši istorija persikeltų į teismą, turbūt niekas nenustebtų, nes KKL jau kelerius pastaruosius metus garsino ne unikalios operacijos ar nauji gydymo metodai, o įnirtinga kova dėl direktoriaus posto.
Nesibaigiantys teismo procesai, klausymosi įranga direktoriaus kabinete ir išlaužtos šių patalpų durys, iššvaistyti mokesčių mokėtojų pinigai neteisėtai paskirtiems vadovams – tai buvo tapę ligoninės kasdienybe.
Ligoninės vadovais vienu metu buvo pasiskelbę net keli medikai, o įvykių eigos nesisekė suvaldyti net gydymo įstaigos steigėjai – miesto savivaldybei. Šiek tiek panašu į šių dienų situaciją Ukrainoje.
Stebėtina, kad KKL medikams dar likdavo laiko ir gydyti pacientus, kai tekdavo kasdien žvanginti ginklais.
Galima stebėtis ir drąsa pacientų, kurie nebijo pakliūti į šią gydymo įstaigą. Jeigu du patyrę gydytojai nesugeba menko konflikto išsiaiškinti be teismo, kaip jie gali kartu nustatyti diagnozę pacientui?
Apie gebėjimo susikalbėti stygių KKL byloja dar viena visai neseniai teisme pasibaigusi tragiška istorija – kūdikio mirtis, kurios kaltininke pripažinta vaistus supainiojusi slaugytoja.
Didžiulę darbo patirtį turinti moteris neigė savo kaltę, KKL vadovybė palaikė jos poziciją, tačiau medikai taip ir nesugebėjo įtikinti teismo, kad 11 mėnesių kūdikis mirė dėl kitos priežasties.
Atžalos netekę tėvai ligoninei yra pateikę beveik 3,5 mln. litų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Jeigu tokia pinigų suma bus priteista, biudžete atsivers grėsminga duobė. Kaip iš jos išsiropš ir kuo dar nustebins KKL vadovybė?
„Laikinoji sostinė“
