Vilniuje, Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) namuose, susirinkę A.Čaikovskio artimieji, kolegos tuo pat metu džiaugėsi, kad jo kūryba įvertinta prestižine M.Šalčiaus premija, ir apgailestavo, kad prieš ketverius metus staiga miręs autorius nesulaukė šios dienos. Publicisto knyga apie unikalią, bet nepelnytai pamirštą, daugeliui lietuvių beveik nežinomą jūrų keliautojo B.Rožinsko odisėją per Atlantą buvo parengta spaudai ir išleista praėjus trejiems metams nuo jos mirties.
LŽS organizuojamo šiųmečio M.Šalčiaus konkurso mecenatas, anksčiau ir pats miklinęs plunksną kelionių žanro srityje europarlamentaras Justas Vincas Paleckis premiją įteikė A.Čaikovskio dukteriai vilnietei Džinai Kasperavičienei, kuri išsaugotą tėvo knygos "Buriuotojo svajonių paukštė" rankraštį perdavė leidėjams (Lietuvos marinistikos žurnalistų klubui "Marinus"), rūpinosi, kad tėvo kūrybos, kaip ir įstabaus jūrininko B.Rožinsko žygio per Atlantą, nenuklotų užmaršties dulkės.
Kolegos aplankė A.Čaikovskio kapą Kairėnų kapinėse, prie paminklo uždegė gedulo gedulo žvakes. Šventinio vakaro dalyviai pasidalijo savo prisiminimais apie A.Čaikovskį ir jo kūrybą. Jame klasikinę muziką atliko styginių duetas - tarptautinių konkursų laureatės Elena ir Kotryna Daunytės.
LŽS konkurso komisijos pirmininkas Gerimantas Statinis pažymėjo, kad būtent A.Čaikovskio knyga šįkart bene geriausiai atspindėjo M.Šalčiaus požiūrį į kelionių literatūrą: „Vertindami konkursui pateiktus darbus stengėmės nenukrypti nuo jo paties suformuluoto kūrybos principo - „Pasauliui - apie Lietuvą, o Lietuvai - apie pasaulį". A.Čaikovskio publicistikoje atsiskleidžia jo gebėjimas kruopščiai rinkti faktus iš įvairių šaltinių, juos gretinti, viską įdėmiai analizuoti".
A.Čaikovskio knyga apie Lietuvos okeaninio buriavimo pradininką B.Rožinską, kuris 1963 metais su trimis lenkais iš Šcecino (Lenkija) uosto išplaukęs į Atlanto platybes Gdanske statyta "Joseph Conrad" tipo jachta, sėkmingai nuburiavo iki Floridos (Majamio uostas), o po to per Ramųjį vandenyną nuskriejo dar ir iki Kalifornijos (San Diego uostas), daugeliui kelionių literatūra besidominčių Lietuvos skaitytojų – ne tik malonus, bet ir netikėtas, intriguojantis atradimas.
Iš Šeduvos kilusio, pokariu Trakuose gyvenusio, o po to su šeima į Lenkiją repatriavusio aukštaičio B.Rožinsko narsus šuolis per du vandenynus 11,4 metro ilgio burlaiviu „Hermes II", regis, prilygsta lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno „Lituanicos" skrydžiui per Atlantą. Anksčiau jis nebuvo žinomas net buriuotojams, nes B.Rožinskas apsigyveno JAV. A.Čaikovskis grąžino į Lietuvos istoriją pamirštą keliautoją, kurio pelenai po mirties išbarstyti Ramiajame vandenyne.
M.Šalčiaus konkursui šiemet pristatyta solidi kito žinomo žurnalisto Edmundo Ganusausko monografija „Išėjęs į žygį" - apie garsų keliautoją, Nepriklausomybės Akto signatarą, Lietuvos archyvų vadovą Gediminą Ilgūną. Į premiją pretendavo po Turkiją, Iraną, Afganistaną, Indija, Nepalą, Tibetą, Kiniją, Mianmarą, Indoneziją ir Malaiziją pusmetį keliavusios trijulės (Paulius Mačiulevičius, Berta Tilmantaitė, Andrius Jančiauskas) knyga „Azija be sienų".
Tarp pretendentų buvo gana šmaikščiai parašyta, švelnios ironijos persmelkta kelionių po buvusios Sovietų Sąjungos respublikas ir vietoves (Karpatus, Moldovą, Padniestrę, Ukrainą, Gruziją) apybraižų knyga „Kryptis – Rytai". Taip pat ir Vytauto Bukausko sukurti dokumentiniai filmai iš jo kelionių po Etiopiją ir Siciliją.
Iškilus tarpukario visuomenės veikėjas, rašytojas ir žurnalistas M.Šalčius keliavo po pasaulį trokšdamas išgarsinti Lietuvos vardą, pasidalyti įspūdžiai su tautiečiais apie iki tol jiems negirdėtas šalis, jos gyventojus. Bene garsiausia jo kelionių knyga - bestseleris „Svečiuose pas 40 tautų" - sulaukė daugelio leidimų, skaitomas ir dabar. Lietuviams jis - tarsi langas į pasaulį.
M.Šalčiaus konkursas buvo skelbiamas septintąjį kartą. Laureatais yra tapę žinomi Lietuvos žurnalistai, rašytojai ir keliautojai Ričardas Sartatavičius, Gerimantas Statinis, Dainius Kinderis, Justinas Lingys, Jonas Nekrašius, Kristina Stalnionytė.