Seimo pirmininkei Loretai Graužinienei pasiūlius, posėdžio dalyviai tylos minute pagerbė
žuvusiuosius ir nukankintus tremtyje ir visus žuvusius už Lietuvos laisvę.
„Meilė Tėvynei, tikėjimas ir viltis, nesusitaikymas su esama
padėtimi įkvėpė priešintis ir kovoti. Tai, ką patyrė ir
iškentėjo mūsų seneliai, tėvai, mes privalome duoti ateities
kartoms, kad jaunos rankos garbingai neštų Lietuvos Laisvės ir
Nepriklausomybės vėliavą“, - sakė L.Graužinienė.
Pasak Seimo pirmininkės, kiekvienais metais Lietuva prisimena ir
išgyvena iš naujo 1941 metų birželio 14-ąją. Ši diena žymi
masinių trėmimų ir žiauraus genocido pradžią.
Žuvusieji ir nukankinti tremtyje ir visi žuvusieji kovoje už
Lietuvos laisvę iškilmingame minėjime buvo pagerbti tylos minute.
L.Graužinienė, citavusi tremtinės Dalios Grinkevičiūtės
atsiminimus knygoje „Lietuviai prie Laptevų jūros“, sakė, kad
šie ir kiti atsiminimai - tai tautos istorija, istorija, kurios
neturime teisės pamiršti.
„Tai buvo iki smulkmenų suregztas tautos palaužimo ir
sunaikinimo planas. Lageriai ir kalėjimai duso nuo kankinamų ir badu
marinamų mūsų žmonių skausmo ir nevilties. (..). Per
septyniasdešimt trejus metus Lietuvoje užaugo ne viena karta,
tačiau tragiški birželio įvykiai ir šiandien kausto mūsų
širdis. Lietuvai teko iškęsti ne tik birželio keturioliktąją,
mūsų tautą bandė palaužti ilgus dešimtmečius. Įvairiais
būdais buvo siekiama perrašyti istoriją, ištrinti, sunaikinti
mūsų tautos istorinę atmintį, paneigti okupacinės valdžios
vykdytas represijas ir genocidą, tačiau tai nepavyko“, - sakė
Seimo pirmininkė.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad Gedulo ir vilties dieną mininti Lietuva viliasi daugiau niekada neprarasti laisvės.
„Pagerbiame okupacijos ir genocido aukas, prisimename Lietuvos
žmones naikinusias sovietmečio represijas, tačiau kartu viliamės
daugiau niekada neprarasti laisvės.
Tikimės, kad šiandieniniame pasaulyje ji išliks kaip
svarbiausia ir neginčijama vertybė“, - pažymėjo Prezidentė. Tačiau
ji pastebėjo, kad vis dėlto istorija linkusi kartotis.
„Jeigu manome, jog okupacija ir ginklų žvanginimas yra praėjusį
amžių menančios sąvokos, šių metų įvykiai Ukrainoje mums primena,
kad laisvė nėra duotybė. Kad vis dar yra jėgų, trokštančių
užvaldyti, sugriauti, sumenkinti. Todėl šiandien laisvės kaina
įgyja dar didesnę vertę, o žodžiai „branginkime laisvę“ kiekvieno
iš mūsų širdyje turi suskambėti naujai“, - sakė šalies vadovė.
„Sausio 13-ąją prie širdies įsisegėme neužmirštuolės žiedą,
liudydami, kad prisimename, kodėl esame laisvi. Birželio 14-oji
taip pat yra diena, kurios negalime pamiršti“, - sakė D.
Grybauskaitė. Ši diena, pasak Prezidentės, išliks mūsų atmintyje,
jei žinosime ir saugosime savos tautos ir valstybės istoriją.
„Kol į misijas Sibire su užsidegimu veršis jaunimas, kol
moksleivių piešiniuose bus ryški atminties tema, kol saugosime savo
kalbą ir kultūrą, tol būsime atsparūs bandymams mus nutautinti,
išgąsdinti ir supriešinti“, - pabrėžė D.Grybauskaitė.
Karštą 1941 metų birželio 14-ąją gyvuliniuose vagonuose iš
Lietuvos buvo išvežta per 30 tūkst. žmonių.
Sovietinės okupacijos metais Lietuva neteko apie 800 tūkst.
savo gyventojų. Apie 300 tūkst. žmonių patyrė komunistinio režimo
baisumus - kalėjimus, lagerius, tremtį Sibire ir Tolimojoje
Šiaurėje. Kas trečias suimtasis mirė nuo kankinimų, bado ar
nepakėlė atšiauraus klimato. Bėgdami nuo komunistų teroro iš
Lietuvos pasitraukė daugiau kaip 440 tūkst. šalies gyventojų.