Raudonos ir geltonos spalvų trijų metrų ilgio ir tokio pat pločio vėliava su miesto herbu, iškelta per Klaipėdos pilies džiazo festivalį, staiga dingo trečiadienį, rašo „Lietuvos rytas".
Vagys jokių pėdsakų nepaliko, pasiėmė net kėlimo įrangą.
Pirmasis įžūlią vagystę pastebėjo senąją piliavietę prižiūrinčio Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus (MLIM) direktorius Jonas Genys.
Iš pradžių jis negalėjo patikėti savo akimis, kad vėliavos nebėra.
„Grįždamas iš žvejybos jūroje nusistebėjau, kodėl vėliava nuleista. Kai pradėjome aiškintis, paaiškėjo, kad vagys nupjovė spyną, kuria užrakinamas pakėlimo valo mechanizmas“, – pasakojo J.Genys.
Vaizdo kameros užfiksavo, kaip didžiausia miesto vėliava vidury dienos nuslinko žemyn.
Pilies muziejaus darbuotojai nieko įtartina nepastebėjo arba pamanė, kad taip ir turi būti – keičiamos vėliavos.
Incidento vietą apžiūrėję pareigūnai sakė, kad niekdariai gerai pasirengė – su grobiu sprukdami iš piliavietės susirinko net sugadintas detales. Kam jiems prireikė tokios vėliavos – galvosūkis visiems.
Pasak J.Genio, muziejus patyrė maždaug dviejų tūkstančių litų nuostolį, bet ne tai svarbiausia: „Klaipėdiečiai įpratę kasdien matyti virš piliavietės plazdančią reprezentacinę uostamiesčio vėliavą.“
Miestas neliko be savo simbolio – yra dar dvi mažesnės vėliavos, naudojamos esant prastesniems orams. Tačiau vagys lyg tyčia nugvelbė pačią gražiausią – iškeliamą per miesto šventes, festivalius, sulaukus garbingų svečių.
Tos dienos vaizdo įrašuose užfiksuota ant pylimo šmėžuojanti įtartina žmogysta – kažkoks vyriškis, kaip manoma, galėjęs pagrobti vėliavą. Tiesa, policininkai neguldo galvos, kad pavyks jį atpažinti.
Kodėl vagys nelaukė, kol saulė nusileis ir žmonių lankoma piliavietė ištuštės, kodėl nesijaudino, kad gali įkliūti su įkalčiais? Šią mįslę dabar sprendžia ne tik muziejininkai, bet ir miesto politikai.
„Nieko nebijojo arba tiesiog į viską nusispjovė. Gal kokie nors pamišėliai sukirto lažybų, kad visų akivaizdoje nukabins gražiausią miesto vėliavą“, – vagių įžūlumu stebisi vicemeras Artūras Šulcas.
