Jau kaldinamos lietuviškos eurų monetos, o moderniausia pinigų saugykla tarsi apleista viduramžių pilis stūkso apaugusi pelėsiais ir kerpėmis.
Ne klastingi Lietuvos priešai nuniokojo šį objektą. Sunaikinti Klaipėdoje veikusią Lietuvos banko (LB) pinigų saugyklą sumanė pats šios institucijos vadovas V.Vasiliauskas, o jo švaistūnišką sumanymą palaimino jam prieštarauti nedrįstanti LB valdyba.
Mat V.Vasiliauskas nusprendė, kad pakaks Vilniuje ir Kaune veikiančių dviejų pinigų saugyklų, o esanti Klaipėdoje neva nebus reikalinga, nes euras maždaug 3,45 karto stambesnis pinigas nei litas, vadinasi, ir jo banknotų reikės saugoti atitinkamai mažiau.
Ši logika teisinga tik iš pirmo žvilgsnio. Mat dar net keletą metų LB turės saugoti ir iš apyvartos išimtus litus. Juk į sąvartyną jų neišmesi. Kokiomis sąlygomis bus laikomi ir eurai, ir dar nesunaikinti maždaug 10 mlrd. litų, atrodo, nebuvo pagalvota.
Neatsitiktinai specialistai pinigų saugyklą Vilniuje praminė „baseinu“. Ten nuolat įvyksta avarijos, keletą kartų patalpos buvo apsemtos, sykį net labai smarkiai. Teko skubiai išvežti pinigus.
Tada dar bent buvo kur juos išvežti, o kas bus, kai panaši avarija įvyks LB pasilikus tik dvi saugyklas? Specialistai juokauja, kad milijardus eurų ir litų turbūt teks krauti kur nors kieme.
Nesuprantama, kodėl LB prireikė likviduoti pačią moderniausią pinigų saugyklą Klaipėdoje, į kurią buvo investuota net 20 mln. litų. Šie pinigai jau paleisti vėjais. Išskirtinis statinys buvo tiesiog išardytas gabalais, o nuniokotos patalpos perduotos Valstybės turto fondui vos už 4 mln. litų.
Tai tik katino ašaros, ypač turint galvoje, kad atsisakius visai Vakarų Lietuvos teritorijai patogų pinigų tiekimą garantavusios Klaipėdos saugyklos pabrangs jų išvežiojimas po bankų skyrius.
Kyla klausimas, kaip demokratinėje šalyje gali būti priimami tokie neapgalvoti sprendimai, primenantys Sovietų Sąjungą diktatoriškai valdžiusio N.Chruščiovo idiotiškas idėjas, pavyzdžiui, visus laukus užsėti kukurūzais net ir ten, kur jie negali augti.
Matyt, Lietuvoje pavaldiniai dažnai žiūri savo viršininkams į lūpas ir nedrįsta prieštarauti net kvailiausiems jų norams, ir niekam netenka pakratyti asmeninės piniginės atsakant už brangiai kainavusias klaidas.
V.Vasiliauskui ėmė ir šovė į galvą mintis, kad nereikia pinigų saugyklos Klaipėdoje, kai jų kiekis įsivedus eurą sumažės, o kad bankui, kartu ir Lietuvai tai gali brangiai kainuoti, jam nė motais.
Mat V.Vasiliauskas turi stiprų politinį užnugarį – į LB vadovo kėdę jį pasodino ir remia prezidentė D.Grybauskaitė, kurios rinkimų štabui jis vadovavo per 2009 metų rinkimus. Jam jūra – iki kelių, todėl taškosi valstybės pinigais ir nebijo jokios atsakomybės.
Netgi galima sakyti, kad D.Grybauskaitė ir jos statytinis V.Vasiliauskas surišti viena virvele. Gal net milijardais litų reikia skaičiuoti nuostolius, kuriuos mokesčių mokėtojams padarė jų sumanytas labai abejotinas sprendimas likviduoti „Snoro“ banką.
Šio banko bankrotas iškart atvėrė valstybės biudžete 4 mlrd. litų skylę. Bet tai buvo tikra aukso kasykla „Snoro“ likvidatoriams.
„Snoro“ likvidatorių S.Freakley ir N.Cooperio komandoms tik per pirmuosius pusantrų metų sumokėta 120 mln. litų. Laikinasis administratorius S.Freakley vien už 8 darbo dienas gavo 17,5 mln. litų.
Bet neteisinga manyti, kad tik bankuose švaistomasi milžiniškomis sumomis administratoriams, konsultantams ir teisininkams.
Antai uždarant Ignalinos atominę elektrinę konsultantams ir teisininkams išleista per 250 mln. litų, o nauda abejotina – darbai smarkiai vėluoja ir išlaidos gerokai didesnės, negu buvo planuota.
Konservatorių sumanyta naujos Visagino atominės elektrinės statybos idėja primena muilo burbulą, bet jį pučiant vien britų teisininkams jau sumokėta per 20 mln. litų.
Aiškėja, kad net Lietuvos energetinės nepriklausomybės simboliu laikoma Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo (SGDT) statyba galėjo ir atsieiti gerokai pigiau, ir būti baigta keleriais metais anksčiau, jeigu tada valdžioje buvę konservatoriai nebūtų atmetę teisėsaugos pastangomis galutinai sužlugdyto ankstesnio projekto.
Priežastis – jame dalyvavo šalies vadovės oligarchu laikytas B.Lubys. SGDT statyba keleriems metams buvo įšaldyta, bet vien jo konsultantams A.Kubiliaus Vyriausybė ištaškė 34 mln. litų.
Ir tai ne vienintelis atvejis, kai išsigalvotais pretekstais atmetamas pigesnis projektas ir prastumiamas brangesnis.
Naujausias pavyzdys – Lukiškių kalėjimo iškeldinimo konkursas, iš kurio Viešųjų pirkimų tarnybos pastangomis buvo pašalinta mažiausią kainą pasiūliusi bendrovė „City Service“.
Pasiremta absurdišku motyvu, kad ši prezidentei seniai kliūvanti bendrovė neva neatitinka tokių kvalifikacinių reikalavimų, kurie net nebuvo įrašyti į konkurso sąlygas. Kalėjimas ir toliau stūksos sostinės centre ir neaišku, kiek dar pabrangs jo perkėlimas.
Aišku, kad kol tokių išlaidų kaltininkams nė plaukas nuo galvos nenukris, už jų klaidas skaudžiai mokės visi mokesčių mokėtojai.