„Nuo pažengusių Vakarų valstybių mes tuo ir skiriamės, kad mūsų šalyje vis dar yra didelis atotrūkis tarp suvokiamos korupcijos ir realios gyventojų patirties. Pavyzdžiui, muitinė įvardijama kaip viena labiausiai korumpuotų sričių. Tačiau apklausos duomenys rodo, kad iš taip teigiančių asmenų labai maža dalis apskritai yra susidūrę su muitine, atlikę ten procedūras.
Antroje vietoje pagal šį fenomeną yra teismai“, – sakė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktoriaus pavaduotojas Romas Zienka. Ketvirtadienį šis pareigūnas pristatė sociologinį tyrimą „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2014“.
Toks nepagrįstas tikėjimas gali sukelti šalyje rimtų problemų – žmogus, kuris tiki, kad Lietuvos valstybės institucijos yra labai korumpuotos, neskaidrios, o reikalai tvarkomi tik iš po skverno dalijant kyšius, programuoja save elgtis būtent taip pat. Pavyzdžiui, jeigu manai, kad kelių policininkai labai korumpuoti ir tik davus kyšį galima išvengti problemų, prieš save išvydęs patrulio lazdelę, pradėsi graibytis piniginės.
Mokosi iš estų
Vienas STT vadovų R.Zienka pabrėžė, kad tokios tendencijos pastebimos ir kitose posovietinės erdvės šalyse, kuriose nepasitikėjimas valstybės institucijomis ir pareigūnais yra vos ne tapatybės dalis.
„Tokia tendencija kelia nerimą. Mes stebime kitas valstybes, tarkime, Gruziją ar Estiją, ir stengiamės panaudoti jų teigimą kovos su šiuo reiškiniu patirtį“, – sakė pareigūnas.
Turbūt pagrindinis būdas kovoti su gyventojų įsitikinimu, kad valstybės institucijos yra korumpuotos, – informacija ir skaidrumas.
Pavyzdžiui, apylinkių teismai ar muitinės pareigūnai turėtų pateikti daugiau informacijos apie savo darbą, procedūras, aiškinti, kaip priimamas vienas ar kitas sprendimas. Kai žmonės žino, kaip vyksta darbas institucijoje, lieka mažiau vietos nepagrįstiems įsitikinimams.
Labiau pasitiki policija
Sociologinis tyrimas parodė, kad labiausiai korumpuotomis institucijomis Lietuvos gyventojai įvardija sveikatos apsaugos įstaigas (55 procentai apklaustųjų), Seimą (47 proc.), teismus (30 proc.), policiją (26 proc.) ir savivaldybes (25 proc.). Tačiau dar prieš dvejus metus šie rodikliai buvo gerokai didesni – atitinkamai 60 proc., 47 proc., 42 proc., 38 proc. ir 35 proc.
„Mažėjimo tendencijos akivaizdžios, jomis reikėtų pasidžiaugti. Didesnė korupcijos suvokimo mažėjimo tendencija. Nerimą šiek tiek kelia, kad ta mažėjimo tendencija nėra tokia svari, kai kalbama apie gyventojų realią patirtį“, – kalbėjo STT direktoriaus pavaduotojas R.Zienka.
Vienas pastebimiausių teigiamų pokyčių – vis mažiau gyventojų mano, kad policija yra korumpuota. To buvo pasiekta rengiant informacines kampanijas, aktyviai kovojant su korupcija policijos viduje ir skatinant visuomenę prisidėti prie šios kovos.
„Kažkada, prieš keliolika metų, Lietuva priminė Rusiją, Baltarusiją ar Ukrainą – pasitikėjimas policija buvo labai menkas, o, tarkime, žiniasklaida žmonės labai pasitikėjo“, – sakė visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ direktorius Vladas Gaidys.
Jis pastebėjo, kad Lietuvos gyventojai vis labiau pasitiki teismais, o netolimoje ateityje pasitikėjimo lygis dar labiau išaugs. Teismų įvaizdį galėjo pakirsti vadinamoji Garliavos pedofilijos istorija, kuri užbūrė dalį visuomenės.
Lietuva darosi vakarietiška
„Vilmorus“ direktorius V.Gaidys pabrėžė, kad tokie tyrimai atliekami jau nuo 2001 metų, tačiau šiųmečiai rezultatai rodo, kad Lietuva vis labiau artėja prie vakarietiškų standartų ir vis labiau pasitiki savo valstybės institucijomis.
Pavyzdžiui, šiemet pirmą kartą daugiau gyventojų tikėjo, kad per penkerius metus korupcijos lygis šalyje sumažėjo. Tarp verslo atstovų manančiųjų, kad korupcija šalyje per penkerius metus sumažėjo, buvo 25 proc., o kad padidėjo – 17 proc. Tarp valstybės tarnautojų šie rodikliai yra atitinkamai 34 ir 21 procentas.
Kiek mažiau nei pusė gyventojų mano, kad korupcija šalyje yra labai rimta problema. Taip manančiųjų šalyje yra 48 proc. – gerokai mažiau nei prieš dvejus metus.
„Rodikliai yra gana teigiami, tendencijos geros. Kodėl šiemet rezultatai yra geresni? Aš manyčiau, kad pagrindinė bendra tendencija – artėjimas link vakarietiškų standartų“, – sakė „Vilmorus“ vadovas V.Gaidys.
Net 69 proc. gyventojų nurodė, kad kyšio davimas padeda spręsti problemas. Procentas didelis, tačiau tai yra mažiausias rezultatas nuo 2001 metų.
Vertybės - vis svarbesnės
Šiemet 24 proc. gyventojų teigė, kad kyšio neduoda, nes tai prieštarauja jų įsitikinimams, o tarp įmonių vadovų taip teigiančių buvo 34 procentai.
„Tai geriausias rezultatas per visus metus, kai buvo atliekami šie tyrimai“, – sakė STT atstovas R.Zienka. Jis pabrėžė, jog tyrimas rodo, kad žmonės darosi nepakantesni korupcijai ir vis didesnę reikšmę įgauna vertybiniai pasirinkimai.
2011 metais 52 proc. gyventojų nurodė, kad labai paplitęs reiškinys, kai valstybės tarnautojas naudojasi tarnybiniu automobiliu asmeniniais reikalais, o šiemet šis skaičius sumažėjo iki 39 procentų. Pasinaudojimą pažintimis įsidarbinant 2011 metais nurodė net 44 proc., o 2014 metais – 38 proc. respondentų.
* * *
Tyrimas buvo atliktas šių metų balandžio ir gegužės mėnesiais, jo metu apklausta 1000 šalies gyventojų, 510 įmonių vadovų ir 508 valstybės tarnautojai.
