Net septyniolika naujienų agentūros BNS esamų ir buvusių darbuotojų tapo teisėsaugos pareigūnų taikiniais. Žurnalistų pokalbių buvo klausomasi, jie įrašinėjami.
Tai vakar pripažino pati prokuratūra.
Kelia grėsmę demokratijai
Šią šokiruojančią žinią išgirdusi naujienų agentūra BNS iškart pareiškė, kad žurnalistų pokalbių klausymasis šiurkščiai pažeidžia žiniasklaidos laisvę ir yra visiškai nepriimtinas demokratinėje teisinėje valstybėje.
„Šios procesinės prievartos priemonės buvo neproporcingos, galėjo sukelti grėsmę atskleisti slaptus informacijos šaltinius ir be pagrindo pažeidė BNS darbuotojų privatumą.
Apie slaptus tyrimo veiksmus Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras naujienų agentūrą BNS informavo pirmadienį. Pokalbių klausymąsi sankcionavo Vilniaus miesto apylinkės teismas“, – teigiama pranešime.
Teismo nutartį dėl slaptų tyrimo veiksmų BNS svarsto skųsti Vilniaus apygardos teismui.
Naujienų agentūra BNS kreipėsi į Teisėjų tarybos pirmininką Gintarą Kryževičių, generalinio prokuroro pareigas einantį Darių Raulušaitį ir Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovą Saulių Urbanavičių dėl masinio žurnalistų pokalbių klausymosi.
Krata buvo neteisėta
Naujienų agentūra BNS informaciją, remdamasi pažyma, kurioje rašoma apie galimas Rusijos informacines atakas prieš prezidentę ir kitus aukščiausius šalies pareigūnus, parengė spalio 31 dieną.
Vilniaus apylinkės teismo teisėjui Gediminui Viederiui suteikus leidimą Specialiųjų tyrimų tarnyba atliko kratą agentūros redaktorės namuose ir įpareigojo atskleisti įslaptintos informacijos paskelbimo šaltinį.
Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad žemesnės instancijos teismo teisėjas, priimdamas tokius sprendimus, pažeidė įstatymus.
Sprendė prokuroras
Paskelbęs apie baigtą ikiteisminį tyrimą dėl galimo valstybės paslapties atskleidimo, laikinai generalinio prokuroro pareigas einantis D.Raulušaitis vakar sakė, kad šiame ikiteisminiame tyrime yra viena įtariamoji.
Manoma, kad tai prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėja Daiva Ulbinaitė.
Žurnalistai D.Raulušaičio klausinėjo, kodėl specialiosios tarnybos slapta klausėsi pokalbių ne tik esamų, bet ir buvusių BNS darbuotojų, kurie agentūroje seniai nebedirba, nedirbo BNS pradėjus ikiteisminį tyrimą.
Teirautasi, ar laikinasis prokuratūros vadovas neabejoja tyrimą kontroliavusio Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Ginto Ivanausko kompetencija.
„Dėl tyrimo taktikos, strategijos sprendimus priima tyrimus organizuojantis prokuroras vienasmeniškai. Dėl taikytinų prievartos priemonių sprendžia teismas. Prokuroras kreipėsi į teismą ir tuos leidimus gavo“, – sakė D.Raulušaitis.
Svarbiausia – teisėtumas
Prokuroras teigė, kad aplinkybė, jog pritaikius prievartos priemones negauta tyrimui naudingos informacijos, neleidžia vertinti prokuroro veiksmų kaip neatitinkančių teisėtumo reikalavimų.
Kaip ilgai klausytasi žurnalistų pokalbių, D.Raulušaitis pasakyti negalėjo, jis minėjo, kad tyrimui naudos nedavę pokalbių įrašai sunaikinti.
Jis sakė, kad asmenų, kurių klausytasi slapta, skaičius neleidžia vertinti, ar gerai, ar blogai buvo organizuotas tyrimas, – svarbiausia yra teisėtumas.
„Iš esmės telefoninių pokalbių klausymasis yra normalus tyrimo veiksmas – tiesiog juo reikia naudotis laikantis tam tikrų taisyklių, proporcingumo principo. Tai nėra blogis, tik tas priemones reikėtų protingai taikyti“, – kalbėjo D.Raulušaitis.
