Paaiškinu. Nuo asfaltligės kenčiantis žmogus netenka jėgų ir pajunta neįtikėtinai stiprią žemės arba asfalto dangos trauką.
Liga palieka kruvinų pėdsakų ant sergančiojo rankų, kojų, galvos ir kitų kūno vietų. Prasidėjus komplikacijoms sergantįjį ištinka agresijos priepuoliai, o tuomet panašių kruvinų ženklų lieka ant sergančiojo draugų ir artimųjų kūnų.
Asfaltligės epidemija prasideda kiekvieno mėnesio 9–10 dienomis ir trunka maždaug savaitę, retais atvejais – keliomis dienomis ilgiau. Tai priklauso nuo ligonio bičiulių skaičiaus ar jų galimybių.
Kas Lietuvoje sukelia šią net medicinos vadovėliuose dar neaprašytą, o daugelyje šalių išvis negirdėtą ligą? Ogi socialinės pašalpos ir pensijos, kurios paprastai mokamos kiekvieno mėnesio 9–10 dienomis.
Klysta manantys, kad šie pinigai naudojami būtiniausiems maisto produktams, naujiems drabužiams ar buities reikmėms įsigyti.
Dalis gaunamos pensijos ir pašalpos skiriama skoloms sumokėti, o likutis skubiai investuojamos į stiprų bambalinį alų, pigų vyną ar pilstuką. Pastarasis itin dažnai sukelia asfaltligę.
Tikimybė ja susirgti proporcingai mažėja sulig kiekviena diena po pašalpos gavimo, o didėja atsiradus galimybei pasiskolinti.
Tuomet ratas sukasi iš naujo.
Šalies rajonų policijos pareigūnai ir medikai žino, kad pradėjus mokėti pinigus jau tą pačią dieną jie turės gausybę darbo. Kažkas sumušė bičiulį ar žmoną, kažkas krisdamas susitrenkė galvą ir neteko sąmonės, kažkas rūkydamas užmigo ir sudegino namą.
Gal tik parduotuvių šeimininkai pasidžiaugia laikinai išaugusia apyvarta.
Jeigu jau valstybė labai nori remti asfaltligei neatsparius piliečius, galbūt galėtų tai daryti skirtingomis mėnesio dienomis, mat dabar medikai, gelbėtojai ir pareigūnai jaučiasi nuskriausti, kai tenka budėti pašalpų mokėjimo dienomis.
