Paskutinį kartą Europos Tarybos laureatais Lietuvos miestai buvo tapę prieš 3 metus. Tą kartą Europos garbės ženklu buvo apdovanota Šilutė, o garbės vėliava buvo įteikta Biržams.
Europos Tarybos Parlamentinės asamblėjos apdovanojimai senojo žemyno miestams skiriami už aktyvią veiklą plečiant tarptautinius ryšius ir bendradarbiavimą.
Palanga buvo įvertinta už aktyvius kultūrinius mainus su 10 giminingų miestų iš 8 užsienio šalių: Danijos, Rusijos, Estijos, Latvijos, Gruzijos, Lenkijos, Vokietijos, Švedijos.
Europos diplomas yra pirmoji 1955 metais įsteigto Europos prizo pakopa. Šiemet diplomai buvo įteikti iš viso 15 miestų savivaldybių iš 8 Europos šalių.
Po to Europos tarybos laureatu tapęs miestas siekia garbės vėliavos, vėliau – garbės ženklo ir tik tada gali tikėtis pagrindinio apdovanojimo – Europos prizo.
Šiais metais jis atiteko Lenkijos Slupsko miestui.
Iš Lietuvos miestų Europos prizą yra pelniusi vienintelė Klaipėda, kuri juo buvo apdovanota 2003 metais.
Kartu su pagrindiniu apdovanojimu uostamiestis gavo 35 tūkst. eurų (apie 120 tūkst. litų) premiją, kuri buvo skirta Klaipėdos jaunimo delegacijos išvykai į 2004 metais Atėnuose vyskusias olimpines žaidynes.
Arčiausio šio įvertinimo yra Alytaus ir Šilutės savivaldybė, kurios 2010 ir 2011 metais buvo apdovanotos garbės ženklu.
Be šių Lietuvos miestų nuo 2007 metų garbės vėliavos buvo įteiktos Trakams, Druskininkams, Panevėžiui, Kėdainiams.
Pirmąjį etapą yra pasiekusios ir garbės diplomus gavusios Neringos, Šiaulių, Ignalinos, Kauno, Šalčininkų, Švenčionių ir Varėnos savivaldybės.
„Įveikę pirmąjį Europos prizo etapą mes sieksime ir pagrindinio apdovanojimo. Šitaip mes didiname Palangos kurorto žinomumą Europoje.
Be to, Europos Tarybos laureatais tapę miestai sulaukia didesnio palankumo skirstant Europos struktūrinių fondų lėšas“, – apie Europos Tarybos apdovanojimo naudą Palangai kalbėjo vizitui į Starsbūrą besiruošiantis kurorto vadovas Šarūnas Vaitkus. ˙
