Britė į Klaipėdą atplaukė kruiziniu laivu „Oriana“ su keturiais giminaičiais. Apžiūrėję Klaipėdą jie keliavo į laivą, stovintį kruizinių laivų terminale. Pakeliui turistai stabtelėjo Pilies uoste.
Pagyvenusi moteris atsirėmė į virvinį atitvarą, juosiantį krantinę, ir neišlaikiusi pusiausvyros įkrito į vandenį. Motinos gelbėti puolė sūnus – jis ir ištraukė moterį į krantą.
Klaipėdos universitetinėje ligoninėje jai buvo skubiai atlikta dviejose vietose lūžusios dešinės kojos operacija. „Oriana“ į Sankt Peterburgą išplaukė be dviejų keleivių. Ligonę prižiūrėti liko sūnus.
Britė artimiausiu metu bus išskraidinta namo lėktuvu. Moteris apsidraudusi, tad jokių problemų dėl jos gydymo ir gabenimo nekyla.
Susirūpino saugumu
Šis incidentas kai kuriuos klaipėdiečius vėl paskatino šaukti, kad Klaipėdos mieste prie vandens nesaugu. Apie tai itin karštai diskutuota prieš trejus metus.
Tuomet aistrų katilas užvirė, kai nuskendo du jaunuoliai. Neatmetama, kad jie įkrito į Danės upę.
Klaipėdos universiteto Jūrų technikos fakulteto studentas prapuolė 2010 metų gruodžio 3-iąją, eidamas namo iš klubo „Kiwi“. Studentą užfiksavo netoli klubo sumontuotos vaizdo kameros. Buvo matyti, kad įkaušęs vaikinas svirdinėja.
Po trijų mėnesių Kuršių mariose aptikti jo palaikai.
Nėra jokių atitvarų
Tais pačiais metais spalio 22-ąją panaši lemtis ištiko 22 metų jaunuolį.
Vaikinas vakarą leido viename naktiniame klube Danės upės krantinėje. Iš ten paryčiais jis įkaušęs išėjo namo ir dingo.
Sūnaus pasigedę tėvai piktinosi, kad nelaimė galėjo nutikti ir dėl nesaugios Danės upės krantinės. Po rekonstrukcijos tarp suoliukų liko tarpai, kuriuose nėra jokių atitvarų. Tamsoje esą nesunku nuo krantinės nugarmėti į vandenį.
Po keturių savaičių netoli Šiaurės rago buvo išplukdytas dingusio vaikino kūnas. Tais pačiais metais per Jūros šventę nutiko pirmoji nelaimė. Pilies uostelyje atsirėmęs į virvinius atitvarus į vandenį įkrito ir nuskendo 31 metų vyras. Jis buvo neblaivus.
Šios tragedijos sujaudino klaipėdiečius, dėl nesaugių krantinių jie atakavo miesto vadovus, rengė piketus.
Tuomet prie bendro stalo susėdo Klaipėdos savivaldybės ir specialiųjų tarnybų vadovai, tačiau nieko konkretaus taip ir nenusprendė.
Perspėja lipdukai
Pasigirdo siūlymų prie krantinių statyti tvirtus ir stabilius atitvarus ar net tvoreles. Tačiau tam iškart pasipriešino pasaulio uostus apkeliavę buriuotojai. Jų manymu, perspėti žmones geriausia būtų dėmesį patraukiančiais plakatais. O prie vandens visi turi būti budrūs, akylai saugoti vaikus.
Buriuotojų teigimu, niekur pasaulio uostuose jokių atitvarų nėra. Kaip įrodymą jie pateikia kitų uostamiesčių nuotraukų Amsterdame, Bergene, Kopenhagoje, Osle, Stokholme, Salonikuose ir kitur. Visos krantinės atviros.
Vis dėlto buvo nuspręsta išsiblaškiusius žmones apie pavojų perspėti lipdukais.
Abipus Danės upės krantinių stovintys mediniai suolai buvo apklijuoti geltonais lipdukais su užrašais „Pavojus nuskęsti“, čia taip pat atsirado šeši stovai su gelbėjimo ratais. Lipdukus klijavo ir pats Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.
Trejus metus panašių incidentų nebuvo. Kol į vandenį nugarmėjo britė, vėl pakursčiusi emocijas.
Dėl tarpo – problemos
Ši moteris ir per jūros šventę nuskendęs vyras įkrito į maždaug vieno metro tarpą, esantį tarp krantinės ir pontoninių tiltelių. Kai kuriems klaipėdiečiams atrodo, kad dėl to tarpo ir kyla visos problemos. Jei jo nebūtų, neatsargus žmogus atsidurtų ant medinio tiltelio, o ne vandenyje.
Klaipėdos pilies uosto vadovas Vilius Bartusevičius teigia, kad tokia buvo projektuotojų ir specialistų valia – prie pat krantinės sukalti metaliniai poliai, prie kurių pritvirtinti pontoniniai tilteliai. Tad reikėjo palikti tarpą.
Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro darbuotojai iš užsieniečių nesulaukė nė vieno skundo dėl nesaugių krantinių.
„Šis incidentas verčia dar kartą pamąstyti apie žmonių saugumą. Geriau žegnotis prieš perkūno trenksmą. Pernai buvo nugvelbti gelbėjimo ratai, reikia juos kuo greičiau pakabinti į vietas Danės krantinėse.
Vis dėlto manau, kad net ir pastačius aukščiausią sieną vis tiek bus tokių, kurie suras mažiausią tarpelį pralįsti į vidų. Apie saugumą turime galvoti visi – ir už tai atsakingi asmenys, ir patys žmonės, einantys pasivaikščioti ar pasigrožėti laivais“, – sako V.Grubliauskas.
