„Skunduose teigiama, kad taikytos procesinės prievartos
priemonės buvo neproporcingos, nepagrįstai pažeidė privatumą ir
žurnalistų šaltinio apsaugos reikalavimus“, - pažymima
BNS pranešime spaudai.
Naujienų agentūra BNS taip pat pat kreipėsi į valstybės
vadovus kviesdama remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika
įstatymu apibrėžti kategorijas asmenų, kurių atžvilgiu gali
būti taikomi slapti ikiteisminio tyrimo veiksmai.
Apie taikytas priemones Generalinė prokuratūra BNS informavo
praėjusią savaitę. Susipažįstant su bylos medžiaga, paaiškėjo,
kad tyrimo metu buvo leista klausytis 17 esamų ir buvusių BNS
darbuotojų pokalbių telefonu ir atlikti slaptą BNS redaktorės
sekimą, daryti vaizdo ir garso įrašus, filmuoti, fotografuoti,
panaudoti visų rūšių vaizdo ir garso fiksavimo technines
priemones, sekimo technines priemones.
Ikiteisminis tyrimas dėl valstybės paslapties atskleidimo ir
piktnaudžiavimo buvo pradėtas praėjusių metų spalį, kai
BNS paskelbė apie Valstybės saugumo departamento perspėjimus
valstybės vadovams, jog Rusija rengia informacines provokacijas. Byla
pirmadienį perduota teismui, įtarimai pareikšti prezidentės
atstovei spaudai Daivai Ulbinaitei.