Kaip pranešė teismas, Jonas Žališkevičius, Rimantas
Rutavičius, Valius Knokneris, Antanas Gimtautas Liaudanskas ir Jonas
Vasauskas išteisinti paaiškėjus, kad ikiteisminis tyrimas šioje
byloje buvo atliktas neobjektyviai ir neišsamiai, nesistengiant
nustatyti visų reikšmingų tyrimui aplinkybių, nukrypstant į
nereikšmingą ir daug pastangų reikalaujančių aplinkybių
aiškinimąsi, kurios, kaip vėliau nustatyta, buvo interpretuojamos
klaidingai.
Kolegija papildomai pateiktus duomenis, kuriuos pateikė gynybos
atstovai, pripažino įrodymais ir padarė išvadą, kad visos rangos
sutartyje numatytos paslaugos, įgyjant viešąjį tualetą, buvo
suteiktos, o šio tualeto įrengimo darbai – atlikti. Tai reiškia,
kad svetimas turtas nebuvo iššvaistytas, valstybės pareigūnai ar
jiems prilyginti asmenys tarnyba nepiktnaudžiavo, dokumentų
nesuklastojo.
„Teismo nuomone, bylą tyrę pareigūnai ir pirmos instancijos
teismas neįvertino fakto, kad iš pradžių tualetą ketinta statyti
kitoje vietoje, tam ruoštasi, tačiau pradėjus darbus ir dalį jų
atlikus, teko veiklą nutraukti dėl žemėje atrastų istorinę,
kultūrinę reikšmę turinčių radinių. (...) Teismas,
išnagrinėjęs visas aplinkybes, konstatavo, kad rangovas ir
užsakovas (savivaldybė) elgėsi sąžiningai ir apdairiai, t.y.
ėmėsi visų priemonių rangos sutarčiai įvykdyti: sutarė, kad į
anksčiau sutartą kainą turi „tilpti“ ir tualeto naujoje vietoje
statyba, ir įrengimas. Tai klasikinis civilinių teisinių santykių
kriminalizavimo atvejis“, – rašoma teismo pranešime spaudai.
Apeliacinis teismas bylą nagrinėjo tik apeliacinių skundų
ribose dėl daugiau kaip 106 tūkst. litų tariamo svetimo turto
iššvaistymo: dėl daugiau kaip 33 tūkst. litų vertės neatliktų
darbų prirašymo, daugiau kaip 14 tūkst. litų vertės niekuo
nepagrįstų darbų ir dėl daugiau kaip 42 tūkst. litų apmokėjimo
už pakartotinius projektavimo darbus.
Kauno apygardos teismas 2012 metų liepos viduryje išnagrinėjo
„auksiniu“ praminto ir 527 tūkst. litų kainavusio tualeto
statytojų bylą. Iš 12 teisiamųjų septyni asmenys buvo
išteisinti, keturi sulaukė realių laisvės atėmimo bausmių, o
vienam laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas.
Bylą Kauno prokuratūra pradėjo tirti, kai viena bendrovė Kauno
miesto savivaldybės atstovų užsakymu 2008 metų rudenį Kaune
įrengė viešąjį tualetą. Įtarta, kad įrengiant tualetą buvo
klastojami darbų atlikimo aktai, išrašomos fiktyvios sąskaitos ir
pan. Kaltinimai šioje byloje buvo pareikšti ne vienam Kauno miesto
savivaldybės atstovui, šios savivaldybės tarybos nariui, taip pat
tualetą įrengusios bendrovės „TK sprendimai“ darbuotojams.
Šis Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis dar gali būti
skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.