Kaip pranešė teismas, Jonas Žališkevičius, Rimantas Rutavičius, Valius Knokneris, Antanas Gimtautas Liaudanskas ir Jonas Vasauskas išteisinti paaiškėjus, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo atliktas neobjektyviai ir neišsamiai, nesistengiant nustatyti visų reikšmingų tyrimui aplinkybių, nukrypstant į nereikšmingą ir daug pastangų reikalaujančių aplinkybių aiškinimąsi, kurios, kaip vėliau nustatyta, buvo interpretuojamos klaidingai.
Kolegija papildomai pateiktus duomenis, kuriuos pateikė gynybos atstovai, pripažino įrodymais ir padarė išvadą, kad visos rangos sutartyje numatytos paslaugos, įgyjant viešąjį tualetą, buvo suteiktos, o šio tualeto įrengimo darbai – atlikti. Tai reiškia, kad svetimas turtas nebuvo iššvaistytas, valstybės pareigūnai ar jiems prilyginti asmenys tarnyba nepiktnaudžiavo, dokumentų nesuklastojo.
„Teismo nuomone, bylą tyrę pareigūnai ir pirmos instancijos teismas neįvertino fakto, kad iš pradžių tualetą ketinta statyti kitoje vietoje, tam ruoštasi, tačiau pradėjus darbus ir dalį jų atlikus, teko veiklą nutraukti dėl žemėje atrastų istorinę, kultūrinę reikšmę turinčių radinių. (...) Teismas, išnagrinėjęs visas aplinkybes, konstatavo, kad rangovas ir užsakovas (savivaldybė) elgėsi sąžiningai ir apdairiai, t.y. ėmėsi visų priemonių rangos sutarčiai įvykdyti: sutarė, kad į anksčiau sutartą kainą turi „tilpti“ ir tualeto naujoje vietoje statyba, ir įrengimas. Tai klasikinis civilinių teisinių santykių kriminalizavimo atvejis“, – rašoma teismo pranešime spaudai.
Apeliacinis teismas bylą nagrinėjo tik apeliacinių skundų ribose dėl daugiau kaip 106 tūkst. litų tariamo svetimo turto iššvaistymo: dėl daugiau kaip 33 tūkst. litų vertės neatliktų darbų prirašymo, daugiau kaip 14 tūkst. litų vertės niekuo nepagrįstų darbų ir dėl daugiau kaip 42 tūkst. litų apmokėjimo už pakartotinius projektavimo darbus.
Kauno apygardos teismas 2012 metų liepos viduryje išnagrinėjo „auksiniu“ praminto ir 527 tūkst. litų kainavusio tualeto statytojų bylą. Iš 12 teisiamųjų septyni asmenys buvo išteisinti, keturi sulaukė realių laisvės atėmimo bausmių, o vienam laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas.
Bylą Kauno prokuratūra pradėjo tirti, kai viena bendrovė Kauno miesto savivaldybės atstovų užsakymu 2008 metų rudenį Kaune įrengė viešąjį tualetą. Įtarta, kad įrengiant tualetą buvo klastojami darbų atlikimo aktai, išrašomos fiktyvios sąskaitos ir pan. Kaltinimai šioje byloje buvo pareikšti ne vienam Kauno miesto savivaldybės atstovui, šios savivaldybės tarybos nariui, taip pat tualetą įrengusios bendrovės „TK sprendimai“ darbuotojams.
Šis Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis dar gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
