Tai sukėlė audrą tarp skaitytojų. O vienas kolega sunerimęs burbtelėjo: „Sigita, viduramžiai. Nejau pradėsi gydyti gėjus?“
Noriu visus nuraminti – negydysiu gėjų. Ne toks mano darbas. Aš tik pranešiu apie tuos, kurie gyvena laimingą gyvenimą atsisakę homoseksualių potraukių.
Prieš 12 metų Pasaulio sveikatos organizacija iš naujausios ligų klasifikacijos homoseksualumą išbraukė.
Tačiau lytinė orientacija gali būti priskiriama ligų grupei, jei žmogus kenčia dėl savo lyties tapatumo. Šis lyties tapatumo sutrikimas turi savo kodą tarptautinėje ligų klasifikacijoje – F64. Juo žymimi lyties tapatumo sutrikimai, transseksualumas, dvilypis transvestizmas, lyties tapatumo sutrikimas vaikystėje, kiti lyties tapatumo sutrikimai.
Vienas skaitytojas paprieštaravo - lyties tapatumo sutrikimas nėra tas pat, kas homoseksualumas. Ir tai tiesa. Tačiau tarp šių dviejų dalykų yra tamprus ryšys.
Cituoju gydytoją psichoterapeutą Gintautą Vaitošką (Bernardinai.lt): „Daugelis tyrinėtojų - amerikiečiai I.Bieber, Ch.Socarides, E.Moberly, Josephas Nicolosi, Richardas Fitzgibbons, K.J.Zuckeris ir kt., olandas G.van der Aardwegas, taip pat panašia linkme galvoję psichoterapijos klasikai Adleris ir Jungas - sutaria, jog berniukas, kuris vėliau, paauglystėje, pajaučia homoseksualinį potraukį, kenčia nuo lyties tapatumo sutrikimo arba trūkumo (angl. Gender Identity Disorder arba Gender Identity Deficit). Šis sutrikimas reiškiasi tuo, jog berniukas nepasitiki savo vyriškumu ir gali elgtis bei žaisti kaip mergaitė.“
Tad rašyti apie „pasveikusius“ gėjus ir lesbietes, mano galva, – ne toks jau didelis įvykis. Tokių žmonių yra, jie ne išgalvoti personažai, bet tikri, mūsų žeme vaikštantys vyrai ir moterys.
Žinoma, yra tyrimų, kurie homoseksualumą laiko įgimta ir genų nulemta savybe, tačiau ne visi specialistai jais pasitiki.
Straipsnio herojaus iš Suomijos Andrew Chamberso įsitikinimu, medikai kaip ir tyrėjai yra veikiami homoseksualumą propaguojančių jėgų. Todėl nenuostabu, kad yra specialistų, kurie homoseksualumą laiko įgimtu.
Pats A.Chambersas vadovauja programai, kuri padeda kenčiantiems lyties tapatumo sutrikimus. Ne vienas šimtas homoseksualių asmenų kreipėsi į jį ir jo komandą pagalbos. Dėl aršaus homoseksualizmo šalininkų puolimo Europoje programa nesireklamuoja, tačiau ji yra ir vaisingai veikia.
Psichoterapeutas A.Chambersas pastebi, kad pagrindinė priežastis, kodėl žmonės tampa homoseksualai, yra ta, kad jie nesugeba identifikuoti savęs su tos pačios lyties tėvu: mergina - su motina, vaikinas - su tėvu.
„Daugelis tėvų nebežino, kaip būti tėvu, o motinos vis dažniau nebemoka būti motinomis. Yra ir kitų (homoseksualumo) priežasčių, bet šios, atrodo, pagrindinės“, - aiškino A.Chambersas. Jis nesutinka, kad homoseksualumas visais atvejais yra įgimta žmogaus savybė. Jis savo kailiu patyrė - galima pasirinkti kitą gyvenimo kelią.
Man pačiai teko stebėti programos dalyvių susitikimus. Juose pamačiau, kaip homoseksualumas ir apskritai seksualiniai potraukiai yra susiję su žmonių sužeistumu, jų santykiais su tėvais. Vaikinai, ieškodami tėčio tvirtumo, gali leistis į homoseksualias draugystes; merginos moteriško švelnumo laukti iš homoseksualių partnerių.
Per grubu būtų sakyti, kad ten vyksta gėjų ir lesbiečių gydymas. Tai greičiau meilės terapija – sužeistiems vidiniams vaikams yra grąžinama tai, ko jiems vaikystėje trūko. Vyrai ir moterys nebeieško seksualinio pasitenkinimo su tos pačios lyties žmonėmis, bet grįžta į savo vidų ir ten semiasi meilės, kurios nepatyrė tėvų šeimoje.
Meilė gydo. Tai labai subtilu. Programos dalyviai tai vadina dvasiniu augimu. Verčiau vieną kartą patirti, nei tūkstantį kartų apie tai skaityti. Juolab, kad ir perpasakoti, kas vyksta programoje, – sudėtinga.
Pritariu pašnekovams – niekas nebando per jėgą gydyti homoseksualų. Pagalbos kreipiasi tie, kurie kenčia ir negali ramiai su tuo gyventi.
Rašiau šias istorijas tiems, kurie kenčia dėl potraukio tai pačiai lyčiai. Norėjau pasakyti, kad jų homoseksualumas – nebūtinai įgimtas, kad jie gali pasikeisti. Daugybė žmonių patiria šį virsmą. Tik beveik niekas apie tai nerašo.
Skaitytojui tai pat kilo kausimas, ar straipsnių herojai tikrai buvo homoseksualai. Ar galėjau juos vadinti gėjumi ir lesbiete?
Noriu atsakyti į šį klausimą. Kaunietė prisipažino (straipsnyje rašau apie tai), kad laikė save homoseksualia. Ji su drauge mergina turėjo lytinių santykių, įsivaizdavo savo ateitį su ja. Atstūmė vaikiną, nes manė, kad likusį gyvenimą praleis su moterimi.
Mano galva, būtent tai ir yra homoseksualus elgesys. Tuo metu ji gyveno jaunos lesbietės gyvenimą.
Dėl gėjaus turiu plačiau paaiškinti. Skaitytojas piktinosi, kodėl vyrą vadinu gėjumi. Jis juk buvo paauglystėje tvirkintas. Homoseksualūs polinkiai jo atveju esą lytinės prievartos pasekmė. Jis negali būti vadinamas gėjumi!
Kai perskaičiau šį laišką, supratau, kad padariau klaidą – įrašiau žodį „tvirkintas“. Straipsnio herojus buvo paauglys, o homoseksualus jo draugas – suaugęs vyras. Teisiškai lytinis aktas tarp jų buvo nusikaltimas.
Tačiau pats pasakotojas šio ryšio, ypač kai jis buvo užsimezgęs, jokiu būdu nelaikė tvirkinimu. Jis pabrėžė, kad nebuvo jokios prievartos. Straipsnio herojus buvo įsimylėjęs vyresnį savo partnerį ir tuo metu mėgavosi homoseksualia draugyste.
Tik iš laiko perspektyvos jis suvokia, kad homoseksualių santykių priežastis – vyriško dėmesio trūkumas. Jis neturėjo nei tėvo, nei kokio kito auklėtojo vyro – vaikiną supo vien moterys. Ir tik iš laiko perspektyvos jis šį santykį laiko ydingu.
Paskui, jau pilnametis jis kovojo, kad dar vienas vyras netaptų jo lovos partneriu. Jie abu jautė fizinę trauką, tačiau neleido aistroms užvaldyti.
Ar galima tokius žmones vadinti gėjais? Manau, kad taip. Nebent yra kažkokia homoseksualų klasifikacija, kas yra tikri, o kas ne. Galbūt gėjais ir lesbietėmis galima vadinti tik tuos, kurie santykiauti su tos pačios lyties žmonėmis pradėjo būdami pilnamečiai?
Bet tuomet šiais ankstyvo lytinio gyvenimo laikais dauguma homoseksualų negalėtų vadintis homoseksualais, nes santykiauti pradėjo dar neturėdami 18-os, o jų partneriai buvo vyresni už juos.
Pabaigai tik tiek pasakysiu: negalime ignoruoti fakto, kad yra žmonių, kurie buvo homoseksualūs, o dabar tokie nėra.
Būdama žurnalistė, privalau apie juos pranešti. Laisvė rinktis, kuo tikėti - jūsų rankose.
