Aišku, stulpus statantys ar polius betonuojantys juodadarbiai pasitenkins ir dienos pietumis arba iš namų atsineštais sumuštiniais, bet į iškilmes atvykusiems garbingiems ponams reikia deramų vaišių.
O tų iškilmių tikrai nestinga. Antai praėjusią savaitę Suskystintųjų gamtinių dujų terminale vyko iškilmingos pabaigtuvės. Paties terminalo? Oi, ne... Tiesiog surinktos aptarnavimo platformos konstrukcijos. Ji pati toli gražu nebaigta.
Tačiau tokia proga vis tiek verta iškelti vainiką. Kai bus dar kas nors suręsta (nors ir lauko tualetas), vėl galima rinktis ir švęsti.
Dar gražiau dėl kabelio, kuris jūros dugnu tįsta Švedijos link. Tiesėjai jau buvo įveikę trečdalį kelio, kai aukšti valdžios ponai apsižiūrėjo, kad darbų pradžios iškilmės dar neįvykusios. Kas čia tokio, kad laivo su kabeliu jau nebematyti horizonte – valdžiai tai netrukdo, nes galima atšvęsti ir krante.
Kaip nepuotausi, jei tam skirta pinigų, kuriuos žūtbūt reikia išleisti. Pavyzdžiui, dar kovo mėnesį baigėsi „Litgrid“ paskelbtas konkursas ir jo laimėtojui atiteko 121 tūkstantis litų. Ne bet kam, o „NordBalt“ ir „LitPol Link“ jungčių tiesimo pradžios renginiams organizuoti.
Kas čia tokio, kad tuomet dar net kabelis, kuris dabar guldomas į jūros dugną, tikriausiai nebuvo baigtas gaminti. Argi svarbu, kad pavasarį dar nebuvo aišku, ar Briuselis skirs pinigų jungčiai su Lenkija?
Visa tai – tik smulkmenos. Užtat puotomis būtina pasirūpinti iš anksto.
Jei elito atstovai prie kiekvieno kampo neįkas kapsulės „ateities kartoms“ ar neiškels pabaigtuvių vainiko, tai kokia čia bus energetinė nepriklausomybė?
