Be to, numatoma įtvirtinti, kad suimtojo laikinas perkėlimas iš
tardymo izoliatoriaus į policijos areštinę būtų galimas tik
teismo nutartimi ir tik dėl bylų nagrinėjimo teisme. Šiuo metu
įstatymas leidžia suimtąjį laikinai perkelti ir ikiteisminio
tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimu, kai tai reikalinga
ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti.
Teisingumo ministerija informavo, kad darbo grupė
sistemiškai vertina suėmimo ir bausmių vykdymo srities teisės
aktus bei praktikoje kylančius probleminius aspektus, kas, be kita
ko, apima Europos komiteto prieš kankinimus ir kitokį žiaurų,
nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (CPT) Lietuvai
išsakytą kritiką.
Kaip jau skelbta, CPT kritikuoja Lietuvoje paplitusią
praktiką laikyti asmenis policijos areštinėse ir sąlygas jose,
taip pat kalėjimų perpildymą.
Periodiškai situaciją Lietuvos kalėjimuose ir areštinėse
analizuojantys ekspertai pažymi, kad pastabas dėl per ilgai
areštinėse laikomų asmenų išsako ne pirmą kartą. Komitetas
teigia, jog kelia susirūpinimą, kad ir per pastarąjį ekspertų
vizitą 2012 metų pabaigoje „asmenys, kuriems teismas jau buvo
paskyręs kardomąją priemonę, vis tiek dažnai buvo laikomi
policijos areštinėse pradinį dešimties dienų ar dviejų
savaičių laikotarpį“.
Naują ataskaitą šį mėnesį pateikęs
komitetas kviečia Lietuvos valdžią užtikrinti, kad tokie asmenys
būtų skubiai pervežami į įkalinimo įstaigas. Be kitų
rekomendacijų, nurodoma vengti asmenų grąžinimo iš įkalinimo
įstaigos į areštinę apklausai.
Pasak Teisingumo ministerijos, rengiamas įstatymų pataisas
numatoma dar šiais metais pateikti Vyriausybei ir, jai pritarus,
Seimui.
Ministerijos aiškinimu, Suėmimo vykdymo įstatymas numato
bendrą taisyklę, kad suimtieji suėmimo metu laikomi tardymo
izoliatoriuje. Policijos areštinėje jie gali būti laikomi tik
išimtiniais įstatymo numatytais atvejais ir toks laikymas turi būti
nedelsiant nutrauktas, kai tampa nebereikalingas. Tačiau praktikoje
išties pasitaiko situacijų, kai suimtieji perkeliami po kelis kartus
į policijos areštinės ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti ar dėl
bylų nagrinėjimo teisme.
„Tai kritikuoja CPT, kitos žmogaus teises ginančios
organizacijos, su tuo iš dalies sutinka ir Teisingumo ministerija,
nes suimtieji pakankamai ilgai laikomi patalpose, kurios nepritaikytos
ilgalaikiam kalinimui, jose negali pasinaudoti kai kuriomis savo
teisėmis, kurias garantuoja Suėmimo vykdymo įstatymas (pvz., teisė
pasimatyti su sutuoktiniu/sugyventiniu ar artimaisiais giminaičiais
ir pan., kurios teritorinės policijos areštinėse nerealizuojamos).
Pažymėtina, kad įkalintų asmenų kilnojimą daugiausiai nulemia
infrastruktūros, konvojavimo specifika ir kitos aplinkybės“, -
teigiama ministerijos atsakyme.
Kartu ministerija pabrėžia, kad įkalintų asmenų kilnojimo
problemą, be kita ko, siekia spręsti siūlydama galimybę apklausas
atlikti nuotoliniu būdu.
„Teisingumo ministerija rengia Baudžiamojo proceso kodekso
pataisas, kurios leistų apklausti įtariamąjį ar kaltinamąjį
garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis. Taip pat
paminėtina, kad šiuo metu vykdomas projektas su Šveicarija
(iniciatoriai – Nacionalinė teismų administracija).
Planuojama
nupirkti visoms pataisos įstaigoms ir teismams videokonferencijų
įrangą ir tai leis atlikti apklausos ar kitus procesinius veiksmus
su suimtaisiais be būtinybės juos pristatyti į teismą.
Įgyvendinus šias priemones, tikimasi, kad mažės poreikis asmenis
perkelti iš tardymo izoliatorių ar pataisos namų į policijos
areštines tyrimo veiksmams atlikti ar teisminiam nagrinėjimui“, -
aiškina ministerija.
Nuo kitų metų įsigaliosianti nauja kardomojo priemonė -
intensyvi priežiūra (elektroninis monitoringas) - turėtų, pasak
ministerijos, apskritai sumažinti suėmimo skyrimą.