Meilės simfonija – veikiausiai taip Tėvas Stanislovas būtų pavadinęs šį iš visos Lietuvos susirinkusių žmonių pabuvimą po Paberžės skliautais, kur šv.Mišiomis ir žymių atlikėjų Liudo Mikalausko, Sabinos Martinaitytės ir Audronės Eitmanavičiūtės koncertu buvo minima jo mirties dienos devintųjų metinių sukaktis.
Priminė paskutinį pamokslą
Šį renginį organizavęs labdaros ir paramos fondas „Viltis-Vikonda“, padedamas 1863 metų sukilimo muziejaus, kiekvienam atvykusiam įteikė po giesmynėlį, kad visi galėtų dalyvauti bendruomeninėje maldoje, ir žvakelę, kad kiekvienas Tėvo Stanislovo atminimui galėtų uždegti savąją liepsnelę.
Šv.Mišias aukojęs kunigas dr. Vilius Sikorskas subtiliai priminė Tėvo Stanislovo būtį ir, kaip anuomet tai darydavo garsusis vienuolis, pamokslavo iš archaiškos sakyklos.
Jautrūs ir šviesūs kunigo Viliaus žodžiai krito žmonėms tiesiai į širdį, o kai jis perskaitė paskutinį Tėvo Stanislovo pamokslą, ne vienas braukė slapčia išriedėjusias gerumo ašaras, kurių tėkmės nestabdė visą bažnyčią užtvindžiusios bendruomeninės giesmės, vedamoms solistų L.Mikalausko ir S.Martinaitytės. Jų galią dar labiau stiprino senųjų Paberžės vargonų skambesys. Juos virkdė Tėvo Stanislovo maestro vadinta nuolatinė pagalbininkė ir Paberžės atminimo saugotoja vargonininkė ir muziejininkė Regina Galvanauskienė.
Uždegė žvakeles
Po šv.Mišių kunigai dr. V.Sikorskas ir Tėvo Stanislovo įpėdiniu vadintas, aštuonerius metus Paberžėje kunigavęs Skaidrius Kandratavičius pakvietė visus į iškilmingą procesiją aplink bažnyčią.
„Šiandien viskas taip lyg anuomet. Ir jausmas toks, lyg pats Tėvas Stanislovas čia būtų“, – taip degdami žvakes kalbėjos žmonės.
Apėjus ratą aplink bažnyčią, buvo meldžiamasi prie Tėvo Stanislovo kapo, kur kiekvienas jam uždegė savo žvakelę.
„Tikriausiai ne mane vieną lydi jausmas, kad Tėvas Stanislovas yra čia, šalia mūsų. Jis išliko ne tik atmintyje, bet ir širdyje. Čia, Paberžėje, liko jo sąmonė, žinios, būtis“, – uždegusi žvakę tyliai kalbėjo senos Paberžės gyventojos užkalbinta, renginį organizavusio labdaros ir paramos fondo „Viltis-Vikonda“ steigėja bei globėja Jolanta Blažytė-Uspaskich.
Ši moteris ir jos įkurtas fondas jau daug metų globoja Paberžę. Tačiau, pasak J.Blažytės-Uspaskich, vien finansinė parama šiai vietovei negali išpildyti Tėvo Stanislovo valios ir išlaikyti šios vietos gyvybingumą.
„Todėl šiemet subūrėme tokią bendraminčių komandą, kuri nori atgaivinti šią vietą dvasiškai. Stengiamės, kad čia būtų kuo daugiau renginių, kad čia atvažiuotų kuo daugiau žmonių ir prisimintų ne tik patį Tėvelį, bet ir visas jo žinias, žinojimą, išmintį, kurią jis davė ir paliko visiems žmonėms“, – sakė J.Blažytė-Uspaskich.
Skambėjo gražiausi lietuvių kūriniai
Pagerbus Tėvą Stanislovą, jo atminimui skirtą koncertą „Pagarbinkim Lietuvą“ pradėjo L.Mikalauskas, pasidalindamas savo asmeniniais išgyvenimais ir pajautimais, susijusiais su Tėvu Stanislovu ir jo numylėtąja Paberže.
Jaudinantį Liudo solo papildė pianistės Audronės Eitmanavičiūtės akomponavimas ir jos intelektualus humoras.
Paberžėje susirinkusiems Liudas pristatė savo mokytoją S.Martinaitytę. Ji ne tik atliko stiprų solo, bet ir dainavo duetu kartu su savo mylimu mokiniu. Prieš minią klausytojų jie visiškai atvėrė savo sielą it ne šios žemės gyventojai, sukurdami nuoširdumo pripildytą atmosferą.
Iš atlikėjų širdžių sklidę nuostabiausi lietuvių kompozitorių kūriniai, perteikiantys Lietuvos grožį ir jos žmonių didžiadvasiškumą, priminė būties trapumą ir Tėvo Stanislovo skleistąją šviesą, kuri ištvino suskambus maestro Vytauto Kernagio kūriniui „Baltas paukštis“, kurį, kaip ir daugelį kitų kūrinių, atlikėjams padėjo dainuoti visi susirinkusieji kaip vieningas choras.
Tai buvo antrasis šio sezono kamerinys renginys Paberžėje. Į trečiąjį, skirtą Tėvo Stanislovo gimtadieniui, fondas „Viltis-Vikonda“ visus pakvies rugsėjo 28-ąją, kur po šv.Mišių puikią koncertinę programą pristatys L.Mikalauskas kartu su Valstybiniu Vilniaus kvartetu.
