Konstitucinis teismas vengs politikavimo ir atsivers visuomenei

Ketvirtus metus KT teisėju dirbančio D.Žalimo kandidatūrą palankiai vertina dauguma Seimo frakcijų, nors kai kurie Tvarkos ir teisingumo partijos atstovai jį viešai pavadino konservatorių kandidatu.

- Nesu artimas nė vienai partijai ir nepalaikau su jomis ryšių. Jau 13 metų nesu jokios partijos narys. Dirbu teisėju, o Konstitucija draudžia jiems dalyvauti politinių organizacijų veikloje.

Suprantama, šios pareigos tvirtai laikausi. Per trejus darbo KT metus nė vienoje byloje jokia šalis nesuabejojo mano nešališkumu.

- Jūs buvote įrašytas į konservatorių kandidatų sąrašą per ankstesnius Europos Parlamento rinkimus. Bet tai nesutrukdė jums viešai kaltinti šios partijos frakcijos Seime antivalstybine veikla, kai ji ketino nepaisyti KT išaiškinimo, kad būtina atšaukti iš pareigų tuometį Aukščiausiojo teismo pirmininką Vytautą Greičių.

- Visada stengiausi turėti savo nuomonę ir argumentų jai pagrįsti, niekada nepataikavau jokiems politikams ar partijoms, reikšdamas nuomonę būdavau nepriklausomas.

Žinoma, tai nereiškia, kad mano nuomonė visais atvejais būna teisinga arba ji visuomet teisingai suvokiama viešojoje erdvėje.

Tačiau esu įsitikinęs, kad kiekvienas pilietis, kurio nesaisto specialūs profesiniai ar konstituciniai ribojimai, turėtų aktyviai dalyvauti viešajame gyvenime ir nebijodamas išsakyti savo, kad ir nebūtinai teisingą ar pagrįstą, nuomonę visuomenei aktualiais klausimais.

- Vis dėlto kadaise dar prieš konservatoriams susijungiant su krikščionimis demokratais jūs buvote Tėvynės sąjungos narys?

- Jau 13 metų nesu jokios politinės partijos narys.

Be to, prieš tapdamas teisėju, 13 metų dirbau įvairioms partijoms atstovavusių krašto apsaugos ministrų patarėju teisės klausimais, parengiau apie 60 įstatymų projektų, tarp kurių buvo Lietuvos narystei NATO būtini teisės aktai.

Tad man teko padėti penkiems krašto apsaugos ministrams, tarp kurių buvo vienas krikščionis demokratas, vienas konservatorius ir net trys socialdemokratai. Manau, tai geriausias įrodymas, kad buvau vertinamas dėl profesinės kompetencijos, o ne dėl ryšių su kokiomis nors partijomis.

- Atrodo, jūsų kandidatūra į KT pirmininkus labiausiai abejoja Tvarkos ir teisingumo frakcijos Seime nariai.

Kaip vertinate „tvarkiečių" sumanymą nesiūlyti stringančių Konstitucijos pataisų, kurios leistų įgyvendinti Strasbūro teismo sprendimą dėl Rolando Pakso politinių teisių atkūrimo, ir tiesiog panaikinti 2004 metų Seimo sprendimą dėl jų lyderio apkaltos?

- Politinių iniciatyvų nevertinu. Jei jos būtų įvilktos į įstatymų rūbą ir dėl jų Seimas kreiptųsi į KT, taip pat negalėčiau pasakyti, ką apie tai galvoju, todėl susilaikysiu nuo komentarų.

- Jūs ne kartą viešojoje erdvėje esate gynęs KT sprendimus, kritikavote teismą užsipuolusių politikų pareiškimus. Bet ar jums pačiam kokie nors KT sprendimai yra sukėlę abejonių?

- Jeigu ir būtų tokių sprendimų, vis viena negalėčiau apie tai kalbėti, nes esu saistomas Konstitucijos, įstatymų ir teisėjo etikos reikalavimų.

Priminsiu, kad pagal Konstituciją visi KT teisės aktai yra privalomi. Teisėjas, nesutinkantis su KT baigiamuoju aktu, gali tai pareikšti tik paskelbdamas atskirąją nuomonę.

- KT pirmininkas yra tik vienas iš devynių šio teismo teisėjų. KT sprendimus priima balsų dauguma. Todėl šio teismo pirmininkas negali duoti jokių pažadų dėl sprendimų turinio, nes turi tik įgaliojimus organizuoti KT veiklą, jį reprezentuoti.

Kita vertus, vertinant Teismo veiklą, nederėtų pamiršti, kad jo teisėjai įgiję didelės europinės teisinės patirties, dirbę aukščiausiose Lietuvos teisminėse institucijose, yra žymūs konstitucinės teisės specialistai.

- Vis dėlto ar nenorėtumėte ką nors tobulinti KT darbe organizacine prasme?

- Kiekvienoje institucijoje yra ką tobulinti, KT - ne išimtis.

Beveik nuo pat KT veiklos pradžios keliama bylų nagrinėjimo trukmės problema. Tapęs teismo pirmininku, siekčiau, kad, kiek įmanoma, trumpiau tektų laukti, kol prašymas būtų išnagrinėtas.

Be abejo, nėra stebuklingo recepto, leidžiančio per itin trumpą laiką išnagrinėti susikaupusias bylas. Jos nevienodai sudėtingos, bet svarbu visoms byloms skirti maksimalų dėmesį, išsamiai analizuoti jose kylančias problemas ir kuo plačiau sutarti dėl sprendimo ir jo motyvų.

Šiuo metu laukiama KT žodžio dėl 35 bylų. Nuo 2014 metų pradžios išnagrinėta 15 bylų, taip pat priimti 6 sprendimai pagal prašymus išaiškinti ankstesnius teismo nutarimus. Taigi situacija nėra bloga, galima siekti, kad netolimoje ateityje neliktų bylų, kurios būtų nagrinėjamos ilgiau nei 2-3 metus.

Siekiant kuo veiksmingiau garantuoti Konstitucijos viršenybę, labai praverstų glaudesnis KT dialogas su įstatymų leidėju.

Pasirėmus kitų valstybių pavyzdžiu, viena priemonių galėtų būti galėtų būti metinis KT pirmininko pranešimas Seime ar kai kuriuose jo komitetuose. Tai leistų parlamentarus geriau informuoti apie svarbiausias išnagrinėtas bylas, konstitucinės teisės aktualijas ir problemas.

Šis pranešimas pasitarnautų ir informacijos apie KT veiklą sklaidai visuomenėje.

Be to, norėčiau stiprinti Lietuvos KT ryšius su kitų valstybių konstituciniais teismais. Pavyzdžiui, ketinu atnaujinti bendradarbiavimą su gilias tradicijas turinčiais Vokietijos, Austrijos konstituciniais teismais.

Europos konstitucinių teismu bendradarbiavimas svarbus ir dėl tarptautinių įvykių.

Drauge su Latvijos ir Lenkijos konstitucinių teismų pirmininkais šį mėnesį žadu vykti į Kijevą. Siekdami paremti ukrainiečių pastangas įtvirtinti demokratijos ir teisinės valstybės principus, susitiksime su Ukrainos KT teisėjais, kitų šios šalies teisinės sistemos institucijų vadovais.

- Pasitaiko, kad KT sprendimai sukelia ne tik politikų, bet ir žmonių nepasitenkinimą. Ar tai jums nekelia nerimo?

- Demokratinė teisinė valstybė neįmanoma be pagarbos Konstitucijai ir teismų sprendimams, kad ir kaip jie kam nors nepatiktų.

Tai nereiškia, kad teismai negali būti kritikuojami, konstruktyviai diskutuojama dėl jų sprendimų. Tokia diskusija netgi padėtų tobulinti teisminę praktiką, gilinti visuomenėje teisingumo sampratą, bet kritika neturi virsti raginimais nepaisyti teismų sprendimų.

Beje, visuomenės apklausos rodo, kad KT reitingai paprastai būna aukštesni negu kitų teismų ar daugelio neteisminės valdžios institucijų.

- Gal ketinate daugiau dėmesio skirti KT požiūrio aiškinimui, dialogui ir su visuomene?

- Esu pasirengęs skatinti KT atvirumą ir dialogą su visuomene. Reikia kuo suprantamiau teismo sprendimus aiškinti žmonėms, vengiant argumentavimo, kuris suprantamas tik teisininkams.

Tai itin svarbu, kai KT pripažįsta, kad viena ar kita įstatymo nuostata prieštarauja Konstitucijai, vadinasi, tautos išrinkto Seimo priimta teisės norma pašalinama iš teisinės sistemos.

Dialogas su visuomene ypač būtinas, kai nagrinėjamos didesnio atgarsio susilaukiančios bylos. Neretai informacija apie KT sprendimus ir jų motyvus būna iškreipiama, nes stinga teismo paaiškinimų.

Turint galvoje KT sprendimų svarbą, paradoksalu, kad teismas dabar neturi atstovo spaudai ar viešųjų ryšių specialisto, į kurį galėtų visuomet kreiptis žiniasklaida. Todėl, jei tapsiu KT pirmininku, daug dėmesio skirsiu visuomenės informavimui, gal pasitelksime ir socialinių tinklų galimybes.

- Visuomenės pasitikėjimą KT galėjo sumenkinti politikų kaltinimai, kad dėl šio teismo sprendimo, įpareigojančio atkurti neproporcingai sumažintas valstybės tarnautojų, įskaitant ir teisėjų, algas, biudžete neliko pinigų socialiai labiau pažeidžiamų žmonių poreikiams.

Ar ketinate reaguoti į šiuos ir kitus kaltinimus, darančius žalą KT autoritetui visuomenėje?

- Neketinu veltis į politines diskusijas. Iš viso vengiu komentuoti politikų pasisakymus ir vertinimus.

Tik siūlau atkreipti dėmesį, kad KT 2013 metų liepos 1 dienos nutarimas dėl atlyginimų nėra netikėtas. Teismas privalo laikytis anksčiau suformuluotos konstitucinės doktrinos.

KT dar 2006 metais nustatė, kad būtina paisyti proporcingumo principo, o 2009-iais ir 2010-iais pakartojo ir konstatavo, jog atlyginimai gali būti mažinami tik nepažeidžiant iki krizės nustatytos valstybės tarnautojų algų dydžių proporcijos.

Kitaip sakant, atlyginimai negali būti mažinami taip, kad sudėtingą darbą atliekantis, aukštos kvalifikacijos valstybės tarnautojas gautų algą, artimą mažiau sudėtingą darbą atliekančio, žemesnės kvalifikacijos darbuotojo atlygiui. Regis, KT nepasakė nieko naujo, kas nebūtų žinoma anksčiau.

Be to, tą patį tikslą - sutaupyti tiek biudžeto lėšų, kiek norėta antikonstituciniais įstatymais -- buvo galima pasiekti ir Konstitucijai neprieštaraujančiomis priemonėmis.

KT taip pat pareiškė, kad teisėjai jokiu būdu nėra išskirtinė darbuotojų kategorija.

Teismo suformuluota doktrina nedraudžia per krizę mažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimų, net priešingai -- Seimas turi imtis tokių priemonių. Tik jos negali pažeisti konstitucinio proporcingumo principo, iškreipti iki krizės buvusios atlyginimų dydžių proporcijos.

- Kuriuos pastarojo meto KT sprendimus laikote itin svarbiais, bet menkai įvertintus visuomenės?

- Galiu tik apgailestauti, kad liko nepastebėtas šių metų sausio 24 dienos nutarimas, kuriuo KT išdėstė iš Konstitucijos kylančius jos keitimo apribojimus. Šios nuostatos gina prigimtines žmogaus teises ir tokias fundamentalias vertybes, kaip nepriklausomybė ir demokratija.

Negalimos tokios konstitucinės pataisos, kurios paneigtų šias vertybes.

Tuo pačiu nutarimu patvirtinta, kad Lietuvos narystė ES ir NATO yra konstitucinė vertybė, taip pat konstatuota, jog iš Konstitucijos nekyla jokių kliūčių įsivesti eurą.

Dar paminėčiau 2011 metų kovo 15 dienos nutarimą, patvirtinantį, kad Lietuvos narystės NATO įsipareigojimai suderinami su Konstitucija ir tam tikromis sąlygomis, mūsų šaliai dalyvaujant, pas mus gali būti įkuriamos kitų Šiaurės Atlanto aljanso valstybių karinės bazės.

Labai svarbus 2014 metų kovo 18 dienos nutarimas, kuriuo KT išaiškino, kad Sovietų Sąjungos vykdyti nusikaltimai Lietuvoje tam tikromis sąlygomis gali būti kvalifikuojami kaip genocidas arba kaip nusikaltimai žmogiškumui, ar karo nusikaltimai.

Aišku, kad KT autoritetui stiprinti būtina kuo plačiau informuoti visuomenę apie visus šaliai reikšmingus teismo nutarimus. Todėl ir sakau, kad KT atvirumas, dialogas su visuomene bus vienas mano veiklos prioritetų.