Juk kaip kvailai jūs atrodysite su tomis liemenėmis! Be to, tai –
papildomos išlaidos. O svarbiausia, jog toks reikalavimas pažeidžia
žmogaus orumą ir teises. Pirmiausia teisę pačiam spręsti, kokiu būdu
palikti šį pasaulį.
Vienam maloniau žnektelėti nuo šešiolikaukščio stogo. Kitas renkasi
šuolį nuo tilto ar virvę. Trečiam gal smagiau būti suvažinėtam.
Liberalių pažiūrų žmogui abejonių nekyla – kiekvieno teisė rinktis.
Svarbiausia pakeliui į anapilį nepakenkti kitiems, nesukelti grėsmės
jų gyvybei, sveikatai ar turtui.
Todėl Kelių eismo taisykles apskritai reikia persvarstyti. Jose turi būti
draudžiama tik tai, kas kelia grėsmę aplinkiniams.
Jeigu prie vairo sėdate įkaušęs, galite pražudyti kitą žmogų. Tačiau
jeigu neprisisegate saugos diržo, rizikuojate tik savo kailiu. Na,
nebent avarijos metu išlėkęs per langą nukrisite kam nors ant galvos.
Bet tai pasitaiko retai.
Todėl už tai bausti nederėtų. Norintiems reikia leisti eiti per gatvę
degant draudžiamam šviesoforo signalui. Tiesa, jeigu tokį pėsčiąjį
pervažiavęs automobilis būtų apgadintas, už jo remontą turėtų sumokėti
žuvusiojo turto paveldėtojai.
Draudimas vaikščioti greitkeliu taip pat moraliai pasenęs – kuo daugiau
žus kvailių, tuo daugiau vietos Žemėje liks protingiesiems. Jeigu tik
savisaugos instinktą galima vadinti proto apraiška.
Tokie ir panašūs draudimai žemina labiau nei reikalavimas dviratininkams
vilkėti tas bjaurias liemenes.
P.S. Rašyti tai, ką čia išdėsčiau, tikrai turiu teisę – daug metų
Vilniuje trumpesnius nei 5 kilometrų atstumus įveikiu tik dviračiu.
Pirmiausia dėl to, kad taip patogiau. Nors mūsų sostinė ir nėra
geriausiai pasaulyje dviratininkams pritaikytas miestas.