Kazlų Rūdoje tėvai patys įsteigė mokyklą

Tokiam mokyklos likimui griežtai pasipriešino mokinių tėvai. Jie surėmė pečius ir įsteigė viešąją įstaigą, nes tiki, kad būtent tokioje mokykloje jų vaikai užaugs harmoningomis, laisvomis ir atsakingomis asmenybėmis.

Įprastai posovietinėse šalyse netradicinio ugdymo mokyklos atsiranda mokytojų iniciatyva (tokia pradžia ir Kazlų Rūdoje, kai 1992 m. mokytojo Algirdo Ališausko bei jo komandos pastangomis buvo įkurta Estetinio lavinimo pradinė mokykla, dirbanti Valdorfo pedagogikos principais).

Vakarų šalyse Valdorfo mokyklas steigia ir netgi stato būtent tėvai, kuriuos vienija bendra filosofinė pasaulėžiūra bei siekis dalyvauti savo vaikų ugdymo procese. Vienas  esminių Valdorfo mokyklos bruožų ir yra glaudus mokytojų, tėvų ir mokinių bendradarbiavimas, sąmoningai prisiimama atsakomybė bei tarpusavio pasitikėjimu grindžiami santykiai.

„Tėvų bendrijos nariai yra atsakingi, darbštūs ir pasiryžę ne tik išsaugoti mokyklą, bet ir puoselėti visa tai, kas sukurta per 20 metų. Negalime leisti dingti šiai ypatingai mokyklai, kuri yra įtraukta į pasaulio Valdorfo mokyklų sąrašą. Bendruomenė yra veikli ir nenori būti tik vartotoja, o nori aktyviai dalyvauti savo vaikų gyvenime ir mokyklos reikaluose, visomis išgalėmis prisidėti prie mokyklos gyvavimo. Trokšdami savo vaikus išauginti kūrybingus, drąsius, pirmiausia patys privalome kaip tik taip elgtis, taip gyventi", – sako paramos Valdorfo pedagogikai bendrijos „Elma" administratorė Daiva Puišienė.

Prie mokyklos vairo – 20 metų patirtį Valdorfo pedagogikoje turinti mokytoja Daiva Šalkevičienė. „Valdorfo pedagogika mane lydi jau beveik dvidešimt metų, – sako D.Šalkevičienė. – Meluočiau, jeigu sakyčiau, jog Valdorfo pedagogiką įsimylėjau iš karto. Pirmaisiais darbo metais per savo „pedagoginį rėtį“ atsisijodavau tai, ko nesuprasdavau, pamokose taikydavau tik elementus, be to, į kai kuriuos filosofinius-pedagoginius teiginius žiūrėjau kritiškai, kartais netgi skeptiškai.

Tačiau mano nepatiklumas dingo studijuojant Hageno (Vokietija) universiteto magistrantūroje, kai teko artimiau susipažinti su neuromokslu, smegenų veiklos tyrimais ir pedagogikos, psichologijos ir fiziologijos sąsajomis.“ 

Moteris teigia, kad pastarųjų metų moksliniai tyrimai jau gali patvirtinti tai, apie ką hipotetiškai Rudolfas Steineris kalbėjo beveik prieš šimtmetį. R.Steinerio žmogotyrą, kuri remiasi amžiaus tarpsnių psichologija bei augančio žmogaus kūno, sielos ir dvasios vystymusi, jau galima pagrįsti neuromoksliniais tyrimais.

„Valdorfo pedagogika vienodai svarbų dėmesį skiria pažintiniams, moraliniams ir praktiniams gebėjimams, proto, jausmų ir valios ugdymui, ir kiekvienam vaikui suteikia galimybes išbandyti savo jėgas visose srityse (intelektualioje, meninėje ir praktinėje išgyvenimų bei potyrių veikloje), – pedagogikos niuansus aiškino D.Šalkevičienė. – Taip besimokant perduodamas visuminis pasaulio suvokimas – žinios perteikiamos ne atskirais epizodais, bet darnoje su vaiko gyvenimu. Ugdymo metodai parenkami atsižvelgiant į vaiko amžiaus tarpsnius. Svarbi kiekvieno vaiko individuali pažanga, jo prigimtinių gebėjimų skatinimas, saviraiška, ugdomas socialinis pakantumas, bendruomenės jausmas. Valdorfo mokykloje ugdomi ne tik matematiniai – loginiai, kalbiniai, meniniai, judėjimo gebėjimai, bet ir socialinės emocinės kompetencijos.“ 

Būti mokytoju reiškia mokytis

Kaip teigia Valdorfo pedagogai, būti Valdorfo mokyklos mokytoju yra nemenkas išbandymas ir didelis iššūkis. Kiekvienas vaikas – atskiras individas, o ne objektas, į kurį reikia įdėti žinias. Ugdymas integruotas, kontekstinis ir teminis, informacija siejama tarpusavyje. Tai įpareigoja mokytojus nuolat derinti savo veiksmus tarpusavyje. Ugdymo procesas Valdorfo mokykloje organizuojamas kitaip, tad mokytojas turi išmanyti ir šios pedagogikos sistemos principus, ir standartines bendrąsias ugdymo programas.

Čia nepakanka būti geru dalyko žinovu, mokytojas turi ir pats norėti nuolat mokytis ir tobulėti bei būti ugdymo proceso kūrėju, pamokos menininku. Galop ir tiesiogine prasme mokytojas turi būti meniškos, kūrybingos sielos žmogumi. Siekiama, kad mokytojai mažiau naudotųsi vadovėliais, o pamokoms ruoštųsi iš kuo daugiau šaltinių, kad kiekvienos disciplinos pamokose būtų ir meninių elementų. Pamoka organizuojama taip, kad būtų „prakalbintas“ vaiko protas, jausmai ir valia.

Nemaža atsakomybė tenka ir į Valdorfo mokyklą savo vaikus leidžiantiems tėvams, kadangi tėvai sąmoningai suvokia, jog jie – lygiaverčiai vaiko ugdymo partneriai ir kad jų dalyvavimas vaiko mokykliniame gyvenime sudaro tiesiogines ugdymo proceso sėkmės prielaidas. Vaiko mokymosi rezultatai ir pasiekimai nėra tik mokytojo reikalas. Tėvus ir mokytojus sieja bendri tikslai, panaši pasaulėžiūra bei vienodas vertybių supratimas. Tėvai kartu su vaikais dalyvauja mokyklos renginiuose, vyksta į ekskursijas, organizuoja socialines praktikas, padeda mokytojams spręsti buitines ir ūkines problemas. Jie neatsiejama Valdorfo mokyklos dalis. Tai trečiasis banginis, ant kurio laikosi vaiko raidos pasiekimai.

„Elma“ didelio populiarumo savo mieste nesulaukė

Klausimas, ar netradicinės mokyklos reikalingos, nekyla senas privataus švietimo tradicijas turinčiose šalyse, tačiau jis vis dar aktualus pokomunistinėms visuomenėms, įpratusioms tenkintis valstybiniu švietimu ir vengiančioms ugdymo alternatyvų.

Baimė, konservatyvios pažiūros ir mąstymas, jog valstybė geriau žino, ko reikia mano vaikui, – būtent tai gali būti stabdys pasirenkant Valdorfo ar bet kurią kitą netradicinę pedagogiką.

Netradicinio ugdymo mokykla, įsikūrusi ne Lietuvos didmiestyje, o mažame miestelyje, nuo pat įsteigimo buvo apipinta mitais ir legendomis. Žmonės bijodami naujovių sunkiai įsileido pagal Valdorfo pedagogikos principus dirbančią mokyklą. Norėdama išsilaikyti ir neuždaryti jau atsivėrusių netradicinio ugdymo mokyklos durų, dėl mažo mokinių skaičiaus mokykla priimdavo ir tuos mokinius, kurių šeimų vertybinė sistema nesutapo su mokyklos įgyvendinamomis idėjomis, ir tai mokyklos gyvenime sukeldavo destrukciją, o asmeninės nesėkmės ir problemos būdavo priskiriamos Valdorfo sistemai.

„Labai norėčiau sugriauti sklandančius mitus, neva tai menų mokykla, kad tai pedagogika, skirta vaikams su raidos sutrikimais, arba kad Valdorfo principai tinka tik pradinukams. Ne kartą teko patirti, kaip žmonės, konkrečiai susidūrę su mokykla, iš esmės pakeičia savo nuomonę ir pripažįsta, jog turėjo klaidingą gandų suformuotą išankstinę nuostatą.

Be abejonės, meniniam ugdymui skiriama daug dėmesio, o humanistinis požiūris į vaiką ir rami aplinka teigiamai veikia socialinius, emocinius ir kognityvinius gebėjimus ir įgūdžius, tačiau šioje mokykloje vaikai mokosi ir viso to, ko mokomasi tradicinėje mokykloje, t.y. ugdymo turinys toks pats ir net daug platesnis, o skiriasi tik mokymosi medžiagos pateikimo formos ir metodai“, – sakė D. Šalkevičienė.

Mokslas Valdorfo mokyklose – mokamas

Visame pasaulyje,  taip pat ir Lietuvoje veikiančiose Valdorfo mokyklose mokslas yra mokamas. Vilniuje ir Kaune savo vaikus į Valdorfo mokyklą norintys leisti tėvai į eilę užsirašo prieš kelerius metus ir nepagaili sumokėti triženklių sumų.

Kazlų Rūdoje, Valdorfo mokyklai tapus nevalstybine, tėvai, norintys leisti savo vaikus į šią mokyklą, taip pat turės paploninti pinigines. Tiesa, nepalyginti pigiau, nei moka tėvai didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Tikslių skaičiavimų dar nėra: kaip teigė mokyklos finansų grupės nariai, tai priklausys nuo kelių kintamųjų, pvz., kiek vaikų rugsėjį ateis į mokyklą, kaip prie mokyklos egzistavimo prisidės savivaldybė.

„Mokestis už mokslą mūsų mokykloje neturėtų išgąsdinti tėvų. Jis tikrai nebus didelis. Neturėtų gąsdinti ir tų, kurie mokėti neišgalės visai. Kuriama paramos programa, kuri dengs neišgalinčių susimokėti sąnaudas. Kiekvienas atvejis individualus, kiekvieną aptarsime asmeniškai su tėveliais. Tačiau tikrai galime pažadėti, kad išeitį rasime“, – teigė finansų grupės atstovas.

„Mokyklai tapus nevalstybine, pereinama į kitą lygmenį. Laisvė įkvepia naujam skrydžiui, tačiau įpareigoja ir didesnei atsakomybei: prieš tėvus, mokinius, kolegas. Labai norėčiau, kad naujoji mokykla neprarasdama savo vertybinio pamato įgytų naujų spalvų, pasiektų aukštesnės kokybės, – sakė mokyklos vadovė. – Tikiuosi, jog pavyks suburti darnų, bendradarbiaujantį kūrybingų mokytojų kolektyvą, kad tėvų savitarpio parama suteiks galimybę lankyti mokyklą ir sunkiau besiverčiančių šeimų vaikams, kad vaikai į mokyklą eis noriai, nes čia jiems mokytis bus įdomu, o mažose klasėse jiems bus galima skirti daugiau individualaus dėmesio ir mokykloje jie jausis saugiai. Viliuosi, jog Kazlų Rūdos savivaldybės taryba palankiai išspręs mokyklos patalpų klausimą, kad mus palaikys vietos verslininkai.“

Kodėl privati mokykla geriau už valstybinę?

Nevalstybinė mokykla, pasak D.Šalkevičienės, yra lankstesnė, ji geriau sugeba tenkinti tėvų poreikius, užtikrinti vaikų saugumą. Nevalstybinė mokykla turi tiesiogiai atsiskaityti mokinių tėvams, tad natūralu, jog sieks kuo geresnių rezultatų. Su tėvais bus derinami ugdymo planai, renginių ir veiklos planas, kiti mokyklos gyvavimo klausimai.

„Bendraujant su nevalstybinių mokyklų mokytojais ir tėvais, leidžiančiais vaikus į privačias mokyklas, paaiškėjo, jog mokantis nevalstybinėje mokykloje teigiamai pasikeičia vaiko vidinė motyvacija: žinojimas, jog tėvai materialiai prisideda prie jo ugdymo, skatina vaiką atsakingiau mokytis ir artimiau bendrauti su tėvais, – pasakojo mokyklos vadovė. – Tikimės glaudaus tėvų bendradarbiavimo kuriant bendruomeninę kultūrinę – etninę aplinką. Planuojama „Tėvų akademijos“ veikla, kurios metu tėvams bus vedami teoriniai ir praktiniai užsiėmimai, vyks seminarai, bus supažindinama su Valdorfo pedagogikos principais.“ 

Atnaujinant ir formuojant mokytojų kolektyvą svarią nuomonę turės tėvai.

„Svarbiausia, kad su šypsena į mokyklą ateitų visi – ir mokiniai, ir mokytojai, ir tėvai. Mes jau tai darome, linkime ir kitiems tai atrasti“, – palinkėjo tėvų bendrijos administratorė ir dviejų sūnų mama D.Puišienė.