Kaip skelbia radijo stotis „Znad Wilii“, politikas išsakė
paramą Lietuvos lenkams, tačiau pabrėžė, kad jam nepatinka
V.Tomaševskio elgesys.
„Tai nereiškia, kad man patinka viskas, kas vyksta lenkų
mažumoje. Ta Tomaševskio „Georgijaus juostelė“ man labai
nepatiko“, – sakė B.Borusewiczius, turėdamas omenyje gegužės
9-ąją įvykusį incidentą, kai V.Tomaševskis į Vilniuje vykusią
sąjungininkų pergalės Antrajame pasauliniame kare atminimo
ceremoniją atvyko švarko atlape įsisegęs Lenkijos vėliavą ir
„Georgijaus juostelę“, kurią prorusiški separatistai Ukrainoje
naudoja kaip savo atpažinimo ženklą.
„Pasakiau tai per debatus Senate lenkų diasporos klausimu.
Suprantu tą žaidimą, siekiant pritraukti rinkėjų, tačiau tai
buvo tam tikros ribos peržengimas. Palaikysime ne viską –
nesvarbu, ar tai, ką daro Lietuvos lenkų politinė partija, atitinka
mūsų politinę liniją, ar ne. Konkrečiai tai (Tomaševskio
akibrokštas) neatitiko (mūsų linijos). Tai kertasi su mūsų
tarptautine politika“, – pridūrė B.Borusewiczius.
Lenkijos parlamento aukštųjų rūmų pirmininkas susitiko su
lenkiškosios žiniasklaidos žurnalistais iš Lietuvos, Latvijos,
Čekijos, Vengrijos ir Kirgizijos.
B.Borusewiczius teigė, kad Lenkija tęs spaudimą Lietuvai dėl
vietos lenkų padėties, nors ir pripažino, kad galimybės yra
ribotos.
„Stebime, kad vyksta Lietuvoje. Lietuvos pusei sakome, kas mums
nepatinka, tačiau spaudimo galimybės ribotos. Išbandėme jau
įvairius būdus. Tačiau vis tiek vykdomas labai didelis spaudimas
Lietuvai, kad ji laikytųsi Europos standartų“, – aiškino Senato
pirmininkas.
Lenkijos Senato pirmininkas teigė, kad dėl dvišalių santykių
atsakomybė tenka pirmajam po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos
vadovui Vytautui Landsbergiui ir dabartinei prezidentei Daliai
Grybauskaitei.
„Lietuvos problema kilo iš to, kad Landsbergis, atkurdamas
Lietuvos valstybę, atkūrė antilenkišką politiką. Sakau tai
atvirai, nors kai kurie nuo to atsiriboja. Prieš karą ta ideologija
turėjo prasmę, nes vyko konfliktas dėl Vilniaus, tačiau šiuo metu
ji neturi jokios prasmės. Tai Landsbergio atsakomybė“, –
aiškino jis.
„Iš dabartinės prezidentės (Dalios Grybauskaitės) teorijos
aiškėja, kad Lietuva labiau kliausis Skandinavija. Tačiau iškilus
kokiai nors grėsmei – tegul Lietuvą gina švedai, mes visiškai
nesiveršime (to daryti). Pažiūrėsim, ar apgins. Atstumas nuo
Kaliningrado (srities) iki Baltarusijos – 80 kilometrų, tereikia
pažiūrėti į žemėlapį. Bet koks blaivaus proto politikas, tai
matydamas, turėtų padaryti išvadas“, – sakė B.Borusewiczius.
„Lietuviams reikia sakyti, kad nekovojimas su tokiais
stereotipais ir (lenkų) mažumos problemų nesprendimas taip pat
skatina nepalankumą Lenkijoje. Tuo tarpu demokratinėse valstybėse,
norint priimti bet kokius sprendimus, reikalingas visuomenės
palaikymas. Jeigu lenkų bendruomenė bus nepatenkinta, vėliau dėl
to gali kilti problemų“ – aiškino Lenkijos Senato vadovas.