Laidos „Lietuvoje tiesiogiai“ vedėjai Daivai Žeimytei politikas sakė niekada nesivadovavęs asmeniškumu ir nenurodinėjęs, kas gali dirbti, kas turi būti atleistas: „Mano atveju to niekada nėra buvę. Turime prezidentę, galbūt tai tam tikras valdymo stilius. Yra asmuo, kuriam patikėtas valstybės valdymas, jo sprendimai yra galutiniai.
– Pakalbėkim apie Lietuvos vidaus politikos klausimus. Pastarosiomis dienomis labai aptarinėjama tema – Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) sudarytas juodasis sąrašas, pateiktas prezidentei ir premjerui. Ką manote apie šią situaciją? - prezidento paklausė D.Žeimytė.
– Žinote, mane tai stebina. Manau, Lietuva yra išskirtinė visame pasaulyje, kad aukščiausiu lygiu sudaromi kažkokie slapti juodieji sąrašai. Kalbama pašnabždomis, nėra jokių įrodymų.
Jeigu tikrai aukštu lygiu daromi nusikaltimai ir yra įrodymas, nė nėra ko laukti – atsakingos įstaigos turėtų iškelti tuos klausimus ir atitinkamai pasielgti.
Normaliai besitvarkančioje teisinėje valstybėje taip nesielgiama. Dovanokite, galbūt ir neturiu teisės to sakyti. Bet tai yra mano samprata, kaip teisė turi būti vykdoma, kaip valstybė turėtų tvarkytis, matydama, jog kenčia valstybės reikalai.
Negali būti jokių slaptų sąrašų, negali pasigirsti pareiškimų apie tai, kad nepaklūstantys bus pašalinti. Aš to nedaryčiau. Apskritai visame pasaulyje nesu matęs, kad būtų vadovaujamasi gandais. Jeigu yra nustatyta, kad asmuo nevykdo savo pareigos, jis per dvylika valandų turi būti atskleistas.
– Ar Jums STT irgi teigdavo informaciją apie viceministrus? Ar tikrindavote, kokie žmonės dirba viceministrais?
– Tokių tikrinimų nebuvo. Palaikydavau su jais nuolatinį ryšį, kasdien susirinkdavome, peržvelgdavome darbotvarkę, aptardavome iškilusias problemas. Jeigu ir kildavo kokių klausimų, pasitikrindavome ir gaudavome atsakymą.
– Jūs ir neprašėte?
– Ką prašysi, jeigu matai, kad viskas funkcionuoja.
Seime pasigesdavau ir dabar pasigendu, kad kalbame ne apie iškilusias problemas ir jų sprendimus, o kalbame apie apkaltas, kas ką apšmeižė, sudaromos komisijos.
Taip susidaro ištisa grandinė klausimų, kurie yra antraeiliai valstybės struktūroje. Man per visą dešimtmetį nebuvo taip, kad gavus informacijos būtų žmonės įtraukiami į kokį nors sąrašą, o po to su jais susitvarkoma.
– Konstitucijos 84-ojo straipsnio 8-ajame ir 9-ajame punktuose nėra nė žodžio apie prezidento valią ir dalyvavimą pasirenkant ministrus ir pavaduotojus. Realios kandidatūros ir struktūra juk yra valdančiosios koalicijos reikalas.
– Man atrodo, kad prezidento žodis pasirenkant ministrus yra tam tikra privilegija. Prieš einant į Seimą patvirtinti ministro kabineto, reikia susitikti su ministru pirmininku ir apkalbėti kandidatų stipriąsias ir silpnąsias vietas.
– Ar tokio sąrašo atsiradimas simbolizuoja, kad galbūt valstybės valdyme yra per daug asmeniškumų?
– Taip, nėra ir ką kalbėti. Matau daug dalykų, kurie net neturėtų būti svarstomi, nes tai asmeniškumai.
– Ministrai pareiškė, kad lauks konkretesnės medžiagos, kokių nors pažymų. Jeigu jie taip ir elgsis, jie bus teisesni?
–Jeigu svarstomi tokie dalykai, jie turi būti svarstomi ne viešai. Jeigu tas žmogus yra švarus, tas sąrašas nepakenks. Jeigu yra kokių nors problemų, jas galima apsvarstyti prieš einant į visuomenę. Prasideda nereikalingos diskusijos, kurios nieko neduoda.
– Visada kalbama apie valstybės aparato apsivalymą. Gal jis čia ir vyksta?
– Apsivalymas būtinas. Bet jeigu yra pakankamai faktų, jie neturi būti laikomi užantyje.
– Per šį laikotarpį buvo atleista nemažai institucijų ilgamečių vadovų. Neoficialiai teigiama, jog ministrai iš Prezidentūros gavo kažkokius sąrašus – nurodyta, kurie vadovai turėtų būti pakeisti. Kas čia vyksta?
– Mano atveju to niekad nėra buvę. Turime prezidentę, galbūt tai tam tikras valdymo stilius. Yra asmuo, kuriam patikėtas valstybės valdymas, jo sprendimai yra galutiniai.