Universiteto Rinkodaros katedros vadovas neseniai su kolega Douglasu T. Kenricku išleido knygą „Racionalus gyvūnas: kaip evoliucija mus pavertė protingesniais negu galvojame“.
Kartais labai smagius eksperimentus atliekantis V.Griškevičius siekia išsiaiškinti, kas daro įtaką žmogaus sprendimams.
V.Griškevičius gimė sovietinėje Lietuvoje. Į Jungtines Valstijas persikėlė gyventi su tėvais būdamas vaikas. Jis prisimena, kai beveik prieš 30 metų Amerikoje pirmą kartą nuėjo į prekybos centrą, ir dėdė jam pasiūlė išsirinkti bet ką. V.Griškevičius prisimena, kad ilgai be žado vaikščiojo tarp lentynų ir negalėjo patikėti, kad pasirinkimas gali būti toks didžiulis. Jo pirmasis pirkinys JAV buvo rožinės spalvos arbūzų skonio kramtomoji guma.
„Aš augau pasaulyje, kuriame nebuvo reklamos. Aš neaugau vartotojų visuomenėje. Todėl atvykus į JAV kone visos televizijos reklamos man atrodė labai įdomios, tarsi trumpos pasakos“, – dėsto už Atlanto pripažinimo sulaukęs ir įvairių apdovanojimų už mokslinę veiklą pelnęs rinkodaros ekspertas.
Mokslininkas į žmonių pasaulį žvelgia tarsi pro Charleso Darwino žiūroną. Juk evoliucijos tėvas kadaise žiūrėjo į povo uodegą svarstydamas, kodėl ji tokia spalvinga ir kaip tai padeda paukščiui išgyventi. Taip ir V.Griškevičius žiūri į žmones ir tikina, kad jie daro daugybę iš pirmo žvilgsnio keistų dalykų.
„Nesunku pastebėti, kad vyrai tampa panašūs į povus, kai leidžia pinigus prabangai. Kai vyras perka „Porsche“ automobilį, „Rolex“ laikrodį ar kitokius blizgančius gražius daiktus, jie tarytum išskleidžia povo uodegą. Vyrai taip elgiasi, kad padarytų įspūdį moterims, patrauktų dėmesį“, – aiškina V.Griškevičius. Anot jo, įdomiausia tai, kad ši „povo uodega“ gana dažnai suveikia.
„Pavyzdžiui, vaikinas su „Porsche“ turi daugiau šansų, kad mergina sutiks su juo nueiti į pasimatymą. Vis dėlto geras automobilis nepadidina galimybių, kad mergina taps jo žmona. Mat moteris verčiau rinksis paprastą vaikiną su „Honda“, nes jis atrodo patikimas“, – įžvalgomis dalijasi žmonių elgesio tyrinėtojas.
„Esame nuspėjamai nepastovūs. Mūsų nepastovumą lemia troškimai: arba elgiamės kaip visi, arba išsiskiriame iš minios. Mes visi siekiame evoliucijos tikslų. Kartais tikslas yra būti saugiam, o kartais – pritraukti priešingą lytį, pagerinti statusą, pasirūpinti savo vaikais. Kas racionalu siekiant vieno tikslo, gali būti visiškai neracionalu siekiant kito. Pavyzdžiui, išsiskiri iš minios, nes ieškai poros; susilieji su minia, nes nori išvengti priešo atakos“, – dėsto mokslininkas, taip lyg pateikdamas įžangą į savo knygą, kuri turėtų pasirodyti ir lietuvių kalba.
– O kas jus įkvepia kasdien imtis mėgstamos veiklos? – lrytas.lt paklausė V.Griškevičiaus.
– Žmogaus elgesys man visada buvo įdomus. Norėjau suvokti įvairių poelgių priežastis. Tad pradėjau studijuoti psichologiją ir tapau biheiviorizmo, žmonių elgsenos, tyrėju. Kiekvieną rytą pabundu ir keliuosi iš lovos tam, kad galėčiau pažinti ir išsiaiškinti tai, kas man atrodo įdomu. Tai mane įkvepia.
– Į JAV persikėlėte gyventi 1987 metais. Ar buvo sunku pritapti prie naujos aplinkos?
– Įsilieti į amerikietiškąją kultūrą man buvo lengva ir paprasta, nes JAV su tėvais apsigyvenau būdamas 10 metų. Iki šiol atsimenu, kad tuo metu Lietuvoje buvo tik dvi valgomųjų ledų rūšys. Amerikoje manęs laukė 31 skonio ledai ir kompiuteriniai žaidimai. Pamilti Ameriką buvo lengva.
Užtat mano tėvams buvo daug sunkiau priprasti prie svetimos kultūros. Lietuvoje jie paliko viską. Užbraukė brūkšnį. Atvykę į JAV jie privalėjo išmokti anglų kalbą, susirasti darbus, užmegzti naujus socialinius ryšius.
– Galbūt todėl ne veltui sakoma, kad Sovietų Sąjungą sugriovė mėlyni džinsai ir rokenrolas. Kur slypi vakarietiškos arba amerikietiškosios popkultūros galia, užkariaujanti mūsų sąmonę?
– Pirma, amerikiečiai puikiai moka išreikšti ir pateikti save rinkodaros priemonėmis. Antra, Sovietų Sąjungos gyventojus viliojo amerikietiškoji kultūra, nes ji buvo draudžiama. Tokia jau žmogaus prigimtis – jis trokšta to, kas uždrausta.
– Tačiau dabar į Lietuvos informacinę erdvę plūsta rusų televizijų produkcija, žybsi rusakalbės žvaigždės. Niekam ne paslaptis, kad Rusija skiria milijardus dolerių savo propagandos mašinai ir „minkštajai galiai“ stiprinti.
Vis dėlto neretai rusiški filmai ar laidos atrodo lyg pigi vakarietiškų produktų kopija. Nuo ko priklauso „minkštosios galios“ efektyvumas? – Ši „minkštoji“ įtaka gali būti itin didelė ir galinga. Pagalvokite, kokį poveikį pasauliui padarė Holivudo pramogų verslas.
Manau, kad Rusijai sekasi prasčiau, nes jos pramogų produktai ne visada yra autentiški. Rusija dažnai ima kažką kopijuoti, bet žmonės tai permato. Rusija įgytų daugiau įtakos, jeigu nustotų mėgdžioti ir pradėtų kurti autentišką produkciją, originalų pramogų pasaulį.
– Kita vertus, galbūt Vakarai mums tapo pernelyg patrauklūs? Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvos gyventojų sumažėjo nuo 3,4 milijono iki 3 milijonų. Emigracija į Vakarus – viena iš šio reiškinio priežasčių. O ką jums reiškia emigracija?
– Emigracija man reiškia neviltį ir galimybę. Žmonės palieka savo šalį, kai žūtbūt ieško galimybių, kurių negali rasti savo namuose.
– Emigraciją lietuviai kartais net pavadina nacionaline tragedija. Ką apie tai manote?
– Aš į emigraciją žiūriu tarsi į skyrybas. Ar skyrybos yra tragedija? Kartais taip. Skyrybos yra varginamas procesas.
Kita vertus, skyrybos suteikia galimybę palikti praeityje tai, kas nesiklosto, ir atversti naują gyvenimo puslapį.
– Galbūt teko atlikti eksperimentų, susijusių su imigrantų ir senbuvių grupėmis?
– Ne, neteko. Manau, kad skirtingų kultūrų žmonės yra labiau panašūs negu skirtingi. Nors žmonės dažnai sutelkia dėmesį į kultūrų skirtumus, dauguma šių skirtumų yra išoriniai ir nežymūs. Giliau slepiasi faktas, kad visi žmonės siekia patenkinti tuos pačius poreikius ir troškimus.
