Nieko sau! Visus XXI amžiaus Europos standartus atitinkantį ES narės – Lietuvos įstatymą prilyginti dviejų niekšų 1939 rugpjūčio 23 pasirašytai sutarčiai, nulėmusiai milijonus aukų II pasauliniame kare, tai reiškia susipykti su protu.
Lenkijos laikraščio „Rzeczpospolita“ apžvalgininko Jerzy Haszczynskio nuomonė apie minimą įstatymą irgi ne ką geresnė. Jo nuomone, Lietuva, neįteisindama dvikalbių gatvių lentelių, laužo „pagrindines civilizuoto Vakarų pasaulio mažumų teises“.
Betgi Lenkijoje jų taip pat nėra! Pagaliau Europos konvencija jokio imperatyvo šioje srityje nereiškia, pabrėždama, kad šalys privalo deramai atsižvelgti į savo specifines sąlygas, o jos tokios, kad lietuviai, įteisinę tokias lenteles ir, pvz., Klaipėdoje vėl išvydę rusiškus gatvių pavadinimus, tiesiog pašiurptų iš siaubo.
Lenkijos spaudos agentūra PAP šia proga priminė, kad LLRA ne vienus metus siūlė vėl sugrąžinti 1989 metų Tautinių mažumų įstatymą, kuris neva atitiko visus lenkų troškimus. Betgi tai blefas! Štai 1992 metų Lietuvos lenkų skundai (turint „gerąjį“ įstatymą) : „Lietuvos Vyriausybė siekia iškelti ir išbarstyti po visą šalį tame tradiciniame lenkų regione gyvenančius lenkus“, „Lenkai skundžiasi, kad pirmiausia iš darbo atleidžiami lenkų tautybės žmonės“, „Lietuvoje 1945 m. buvo 300 lenkiškų mokyklų, šiuo metu liko tik 80“.
Štai taip. Panašių skundų ir dabar kiek tik nori. Taigi net jeigu ir būtų prikaltos dvikalbės lentelės, „lenkų pretenzijų katalogas“ (yra ir toks!) nė kiek nesuplonėtų.
Vis dėlto grįžkime į Seimą, kas čia atsitiko, kad Lietuvos lenkai prisiminė net Molotovą ir Ribbentropą? Seimo lenkams užkliuvo siūlymas į įstatymą įrašyti teisę mokytis gimtosios kalbos - vietoj buvusios nuostatos „teisės mokytis gimtąja kalba“. Tačiau juk tokia pati norma yra ir Europos tautinių mažumų apsaugos konvencijoje: „14 straipsnis. 1. Šalys įsipareigoja pripažinti, kad kiekvienas tautinei mažumai priklausantis asmuo turi teisę mokytis savo mažumos kalbos“.
Tiesa, 2 punkte patikslinta, kad tautinių mažumų vietovėse „šalys... esant pakankamam poreikiui savo švietimo sistemos rėmuose sieks, kiek įmanoma, užtikrinti toms mažumoms priklausantiems asmenims tinkamas sąlygas mokytis mažumos kalbos arba dėstymo šia kalba“, bet 3-iame primenama, kad tik „nepažeidžiant valstybinės kalbos mokymo arba dėstymo šia kalba“.
Deja, pastarasis punktas pačių lenkiškų mokyklų pastangomis ligi šiol būdavo pažeidžiamas, o ir ateityje Lietuvos lenkai jo nežada laikytis. Manyčiau, kad Lenkijoje, lietuviškoms mokykloms pareiškus, kad nesutinka rengti lenkų kalbos egzamino nurodytu lygiu, tuojau pat vietoje tų lietuviškų būtų įsteigtos lenkiškos mokyklos. Beje, pirmenybė mokytis mažumos kalbos kaip dalyko užfiksuota ir Lietuvos-Lenkijos sutarties tekste (bet tik lenkiškame!).
„Mokytis mažumos kalbos“ yra iš Europos tautinių mažumų konvencijos perkelta norma, o konkrečius švietimo reikalus, tarp jų ir mažumų, reglamentuoja Švietimo įstatymas, ten niekas nekeičiama, - aiškina pataisos autorius Valentinas Stundys. Šiaip ar taip priimtos pataisos vektorius yra aiškus: valstybinės kalbos mokėjimo stiprinimas ir tuo pačiu spartesnė mažumų integracija į Lietuvos visuomenę. Ukrainos pavyzdys, kur rusų tautinė mažuma, niekindama ukrainiečių kalbą, ėmėsi separatistinių ir net teroristinių veiksmų, akivaizdžiai parodė kalbinio, o vėliau ir kitokio atsiskyrimo pavojų.
Naujajame Tautinių mažumų įstatyme neliko buvusio įstatymo nuostatos, kad tautinių mažumų vietovėse vietos įstaigose vartojama tos mažumos kalba. Žinoma, tai būtų visiško raštvedybos chaoso įteisinimas. Dabartinė redakcija, kad tautinių mažumų vietovėse asmenys, nepakankamai mokantys valstybinę kalbą, gali žodžiu kreiptis į vietos įstaigas savo gimtąja kalba, visiškai harmonizuojasi su Europos konvencija: „Šalys stengiasi, kiek tai įmanoma, sudaryti tokias sąlygas, kurios leistų vartoti mažumos kalbą santykiuose tarp tų [tautinės mažumos] asmenų ir administracinės valdžios“.
Kaip žinome, bene svarbiausias Lietuvos lenkų atakų (į jas įsijungė net ir Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis!) tikslas yra dvikalbės gatvių lentelės. Čia vėlgi skirtingai nuo buvusio įstatymo tiesiai šviesiai pasakyta, kad tik tautinių mažumų ar bendrijų organizacijų įregistruoti pavadinimai greta valstybinės kalbos galėtų būti ir tautinės mažumos ar bendrijos kalba.
Ką į tai atsakė Seimo lenkų frakcija? Ji pateikė tiesiog vaikišką argumentą esą nors Valstybinės kalbos įstatyme 17 straipsnyje teigiama, kad „Lietuvos Respublikoje viešieji užrašai yra rašomi valstybine kalba“, bet greta juk nėra parašyta, kad šalia valstybinės kalbos negali būti vartojama kita kalba.
Pagal tokią logiką, jei šalia užrašo „Eismas Lietuvos Respublikoje vyksta dešine kelio puse“ nėra pažymėta, kad eismas nevyksta kaire kelio puse, tuomet gal galima laikytis tos kairės pusės? O Anglijoje – dešinės, aiškinant kad ženklas „Keep Left“ dar nereiškia, kad negalima važiuoti dešine puse?
O dėl B.Komorowskio, tai negi jis nežino, kad Lietuva kaip ES valstybė turi suverenią teisę spręsti savo vidaus reikalus, tame tarpe ir dėl gatvių žymėjimo ar švietimo programų sudarymo. Dėl jų gretimos šalies prezidentas irgi kažkodėl aktyviai kišasi...
Apsvarstytame įstatyme įtvirtinta, kad Lietuvos Respublika visoms tautinėms mažumoms garantuoja laisvą vystymąsi, gerbia kiekvieną tautybę ir kalbą, draudžia bet kokią diskriminaciją tautybės ar kitais su ja susijusiais pagrindais, kartu pažymėdama, kad Lietuvos tautinės mažumos turi laikytis įstatymų, saugoti ir gerbti valstybės suverenumą ir teritorijos vientisumą, lietuvių kalbą ir kultūrą.
Argi tai ne europietiškas įstatymas, užtikrinantis tautų lygybę, siekiantis tautinės santarvės, aktyvios mažumų integracijos į visos šalies visuomenę? Deja, Lietuvos lenkai, kažkieno užsakymu nuolat trimituojantys apie nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atstatymo vis blogėjančią(!) jų padėtį (lenkų universitetas taip pat ją pablogino?), dar nepajėgia geranoriškai įsijungti į mūsų krašto gyvenimą, kurti jo ateitį.
Belieka tikėtis, kad naujoji Lietuvos lenkų karta, gimusi ir augusi laisvoje Lietuvoje, turės jau kitokią nuomonę apie savo būtį ir be prietarų įsijungs į savo valstybės kūrimą.
