Kauno Vinco Kudirkos bibliotekoje atidaryta jubiliejui skirta kolekcininko ir istorijos žinovo Henriko Kebeikio surinktų dokumentų apie R.A.Stankevičių paroda.
Jos atidaryme dalyvavo kosmonauto sūnūs Gintaras ir Algimantas Stankevičiai, vaikaičiai. Visų jų gyvenimas vienaip ar kitaip susijęs su aviacija.
Profesionaliu pilotu dirbęs G.Stankevičius daugiau kaip dešimtmetį neturėjo sąsajų su aviacija, tačiau įgytą patirtį ir žinias teko prisiminti, kai sūnus sumanė sėsti į sklandytuvą.
G.Stankevičius buvo 20 metų jaunuolis, kai žuvo tėvas – tai įvyko 1990 metų rugsėjo 9 dieną Salgaredos aerodrome (Italija).
Aviacijos šventės metu R.A.Stankevičius pilotavo naikintuvą „Su-27“. Atlikdamas vertikalią figūrą lietuvis kilpą pradėjo žemiau apskaičiuotojo taško. Prie žemės jam beveik pavyko išlyginti lėktuvą, tačiau vis tik erdvės buvo per mažai – naikintuvas rėžėsi į žemę apatine dalimi ir sprogo.
Iš Marijampolės kilęs R.A.Stankevičius 1977 metais buvo paskirtas į sepcialaus pasirengimo grupę skrydžiui daugkartinio naudojimo erdvėlaiviu „Buran“.
Po daugybės sudėtingų bandymų 1982 metais lietuviui buvo suteikta kosmonauto-bandytojo kvalifikacija. Pakilti erdvėlaiviu „Buran“ į kosmosą jam nebuvo lemta, nes šią programą tuometinės SSRS valdžia nusprendė nutraukti. R.A.Stankevičius palaidotas Kaune.
Tuo tarpu H.Kebeikis įsitikinęs, kad Lietuva turėtų didžiuotis dar dviem kosmose pabuvojusiais žmonėmis.
Kosmonauto Aleksejaus Jelisejevo, kuris į kosmosą pirmąkart pakilo 1969 metų sausio 15-ąją, tikroji pavardė yra Kuraitis, o jo tėvas Stanislovas Kuraitis – tikras lietuvis.
Kai sūnui buvo vos vieneri, SSRS valdžią S.Kuraitį nuteisė kaip liaudies priešą ir išsiuntė į lagerį. Motina susigrąžino savo senąją pavardę, kurią davė ir sūnui.
Triskart kosmose pabuvojęs JAV astronautas Karolis Josephas Bobko, kuriam dabar 76-eri, taip pat turi tvirtų lietuviškų šaknų. Jo motina kilusi iš Kėdainių rajono, tėvas – iš Lenkijos. Prieš trejus metus astronautas buvo atvykęs į Lietuvą. ˙
