„Bažnyčios šventoriuje buvo palaidota tradicinė kaimo bendruomenė: vyrai, moterys ir vaikai. Ištyrus jų kaulus nepastebėta jokių muštinių, pjautinių ar šautinių sužalojimų.
Kad tai nėra mūšio dalyviai, įrodo ir palaidotų vyrų amžius – jie yra 40–50 metų, o kariai būna gerokai jaunesni“, – sakė Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doktorantė ir Medicinos fakulteto vyresnioji specialistė, antropologė Justina Kozakaitė.
Praėjusią savaitę ji apsilankė Pabaiske ir apžiūrėjo Vilniaus edukologijos universiteto studentų, būsimų istorikų, archeologinės praktikos metu atkastus palaikus.
Visus šiuos radinius praktikantai aptiko kastuvais iškasę 17 metrų ilgio, 3 metrų pločio ir 2,2 metro gylio perkasą – nuo bažnyčios pastato iki ją juosiančios tvoros.
Privalomi archeologiniai tyrimai bažnyčios šventoriuje turėjo būti atlikti bažnyčios klebonui Rimantui Laniauskui panorus į bažnyčios pastatą nutiesti požeminį elektros kabelį.
Pirmieji išsibarstę kaulai gulėjo vos po 40 centimetrų žemių sluoksniu, pirmieji nesuardyti žmogaus griaučiai buvo aptikti 125 centimetrų gilyje, o geriausiai išsilaikę mirusiųjų palaikai gulėjo giliau nei 2 metrai po žeme.
J.Kozakaitė patikino, kad iškasti kaulai priklauso 49 žmonėms: „Jei būtų tyrinėjama visa Pabaisko bažnyčios šventoriaus teritorija, neabejoju, kad būtų aptikta daugybė kapaviečių, išskirtinių radinių.
Neatmetama galimybė, kad žmonių yra palaidota ir pačioje bažnyčioje. Paprastai bažnyčioje amžinojo poilsio atguldavo aukštesnio luomo žmonės – kuo arčiau altoriaus, tuo labiau nusipelnęs visuomenės narys.“
