Medicina yra mūsų didžiausias skausmas. Gydytojai nepatenkinti uždarbiu (aš irgi būčiau nepatenkintas, jei po ilgų sunkaus mokslo metų man valstybė mokėtų už brangiausią pasaulio profesiją maždaug tiek, kiek uždirba neblogas Vilniaus santechnikas).
Ligoniai nepatenkinti gydytojais. Valstybė negali mokėti gydytojams daugiau, nes žmonės nenori mokėti daugiau mokesčių valstybei. Todėl ligoniai moka gydytojams grynais, jei tik nori gauti geresnę paslaugą. Taip pat moka slaugytojoms ligoninėse, ir sumokėję yra nepatenkinti, kad turi mokėti „kyšius“.
Mes visi manome, kad tai yra problema, nes kyšis yra blogai.
Nesąmonė. Blogai yra tai, kad gydytojai verčiami jaustis nepatogiai, kai jiems klientai moka vokeliuose. Negerai yra tai, kad ligoniai jaučiasi darą kažką blogo, kai už savo pinigus gauna geresnę sveikatos priežiūrą.
Pradėkime nuo žodžio „kyšis“. Kyšis yra mokėjimas valdininkui, kad darytų kažką ne taip, kaip turėtų daryti. Kelių policininkui, kad nepastebėtų pažeidimo. Savivaldybės pareigūnui, kad leistų statyti namą ten, kur namas neturėtų būti statomas. Vokelis gydytojui yra ne kyšis.
Papildomas mokestis gydytojui yra mokestis už tai, ką gydytojas ir taip privalo daryti.
Jūs sakysite: „jis ir taip gauna už tai atlyginimą“. Gauna. Bet valdiškas gydytojo atlyginimas yra didesnė neteisybė, negu privatus papildymas iš paciento kišenės.
Ko jūs labiau norite – ar gydytojo, kuris operuos jūsų vaiką, ar tuščio kabineto, nes gydytojas bus išvykęs operuoti kitų pacientų Britanijoje? Jūsų sumokamas papildomas atlyginimas voke yra būdas užtikrinti, kad tas gydytojas pasiliks Lietuvoje.
Privatūs mokėjimai vokeliuose yra netobulas būdas bent šiek tiek ištaisyti neteisybę, kuri yra per ilgus metus pastatyta iš idiotiškos komunistinės idėjos, kad „sveikata nėra prekė“ ir kad visi turi, privalo, gauti vienodos kokybės sveikatos paslaugas, nepriklausomai nuo turimų pinigų.
Sveikata yra prekė, ir sveikatos priežiūra yra paslauga. Visuomet daugiau mokantis gauna daugiau ir geriau. Taip veikia pasaulis.
Žmogiškos prigimties negalima prievartauti. Panašiai būtų galima nuspręsti, kad kiekvienas turi teisę į automobilį, kad automobilis nėra prekė, o pirminė žmogaus teisė, ir kad visi automobiliai privalo kainuoti vienodai (nepriklausomai nuo markės ir dydžio), už juos mokės valstybė, o žmonės gaus juos nemokamai bendros eilės tvarka.
Galiu jums pažadėti, jums nepatiktų nei tvarka, nei nemokami automobiliai. Rinka kaip mat viską sutvarkytų, ir žmonės gautų tokius automobilius, kokių jie nori, ir viskam būtų tarifai, ir visa tai būtų visiškai nelegalu, ir susėdę laukiamuosiuose varguoliai, jau aštuntą mėnesį laukiantys savo nemokamo automobilio, šnairuotų į tuos, kas susimoka ir išvažiuoja tviskančiu automobiliu odinėmis sėdynėmis, „tik todėl, kad jie galėjo sumokėti“.
Atsirastų kalbančių apie tai, kad negalima daryti taip, kad turintys daugiau pinigų gali nusipirkti prabangesnius ratus.
Ir taip pat būtų su bet kuria paslauga ar preke, kur būtų pabandyta įsikišti, paskelbti brangią prekę ar paslauga tokiu dalyku, kuris neturi būti perkamas ar parduodamas, ir bandyti pakreipti natūralią žmogiškąją prigimtį (komunistai visuomet bando pakreipti natūralią žmogaus prigimtį, ir pasekmės visuomet būna skaudžios).
Paprasčiausias būdas būtų tiesiog įteisinti dabar veikiančią sistemą. Tiesiog pripažinti, kad gydytojas teikia minimalias paslaugas labiausiai nemokiems pacientams už minimalų atlyginimą iš valstybės, ir jam papildoma privilegija yra valstybinės ligoninės ar poliklinikos kabinetas, kuriuo jis gali naudotis. Ir kad gydytojas susirenka papildomas pajamas iš mokių pacientų, su kuriais susitaria apie tarifus savarankiškai.
Manote, kad tai radikalu? Visa tai vyksta šiandien, dabar, ligoninėje greta jūsų. Tiesiog me visi apsimetame, esą tai amoralu. Negali būti amoralu tai, dėl ko laisvi žmonės savanoriškai sutaria tarpusavyje ir kas netrukdo kitiems.
Jūs paklausite, o kaip gi su mokesčiais? Kaip privertus gydytojus deklaruoti tuos pinigus ir mokėti mokesčius? Ramiai. Už tuos pinigus mokesčių niekas nemoka dabar, nemokėtų ir po pakeitimo – nieko neprarastume.
Mes savo sistemoje kartais darome išimtis ir užmerkiame akis: ūkininkų turguose, mugėse, festivaliuose ir kitur daugybė pinigų cirkuliuoja, neįmušti į kasos čekius ir neapskaityti. Mokesčių inspekcija apie tai žino, ir nieko nedaro, nes realiai nieko negali padaryti. Tiesiog į kai ką tenka numoti ranka.
Čia būtų tiesiog dar viena išimtis.
Jums toks sprendimas atrodo per drąsus? Nieko baisaus. Gal kažką Lietuvoje galime padaryti pirmieji. Ir bus mažiau apsimetinėjimo, nuo ko visi jausimės geriau.